SLAUGA. Mokslas ir praktika Turinys · 2006. 1. 3. · SLAUGA. Mokslas ir praktika Slaugos darbuotojł tobulinimosi ir specializacijos centro leidinys Slaugos specialistams, akuðeriams

2 Nr. ? (?) priedasslauga. Mokslas ir praktika

SLAUGA. Mokslas ir praktika galiteuþsiprenumeruoti

visuose Lietuvos paðto skyriuose.

Leidinio prenumeratos indeksas 0260 (laikraðèiø kataloge).

ISSN 16480570

Leidþiamas nuo1997 m. sausio mën. 1 d.

Eina kartà per mënesá.

Redakc i jo s ko leg i j aNijolë Bielinienë, Aldona Èioèienë,

Irena Grakauskienë,Loreta Gudelienë-Gudelevièienë,

Nijolë Jakubaitienë,prof. Danutë Kalibatienë,

Algirdas Radvila, Juozas Ruolia,Lina Skaburskaitë,

dr. Vilma Þydþiûnaitë

M o k s l i n i a ik o n s u l t a n t a i

prof. med. dr. Romualdas Basevièius,gyd. Kazimieras Binkis,

hab. med. m. dr. prof. Balys Dainys,doc. Alvydas Juocevièius,

med. m. dr.Genovaitë Lapinskaitë,med.m.dr. Laisvûnë Petkevièienë,

gyd. Julija Rakickienë,gyd. Olga Zimanaitë

R e d a k c i j aRytis Mankus (techninis redaktorius),

Alma Karosaitë (stilistë)Anatolijus Demidovas (operatorius)

Redakcijos telefonas (85) 270 13 62,8 672 37786

Faksas: (85) 271 22 73El. paðtas: [email protected]

Redakci jos adresas :Rugiø g. 1,

LT-08418 VILNIUS

SL 1005. 2,5 sp. l.Spausdino AB Spauda

Laisvës pr. 60, LT-05120 Vilnius

Uþs. Nr. 1462Tiraþas 3 500 egz.

VirðelyjeIrmos Karvelytës nuotrauka

SLAUGA. Mokslas ir praktikaSlaugos darbuotojø tobulinimosi ir

specializacijos centro leidinys

Slaugos specialistams,akuðeriams ir visuomenës sveikatos

prieþiûros specialistams

Jeigu Jûs neprenumeruojate, bet norite ásigyti leidiná,,SLAUGA. Mokslas ir praktika, kreipkitës á Slaugosdarbuotojø tobulinimosi ir specializacijos centropadaliniø kraðtuose metodininkes:

Druskininkuose Angelë Matulaitienë,tel. (8-615) 44099,

Kaune Janina Ivaðkevièienë, JovitaMalevièienë, tel. (8-37) 32 67 39

Klaipëdoje Regina Rolencienë, AldonaÈeponienë, tel. (8-686) 51907,

Ðiauliuose Rasa Buivydienë, VitaMikloðienë, tel. (8-41) 524309,

Panevëþyje Jûratë Astrauskaitë,Virginija Berþinskienëtel. (8-687) 54053,

Utenoje Jûratë Stankevièienë,tel. (8-389)6 38 23,

Vilniuje Audronë Grigaitienë, DanutëMeðkutavièienë, Vera Ðiktorovatel. (8-5) 271 22 79.

Taip pat leidiná galite ásigyti SDTS centre:Rugiø g. 1, Vilnius, tel. 270 13 62.

2

Turinys

3 Informaciniø technologijø priklausomybës grësmëvaikams

5 Lietuvos jaunimo nuomonë apie save ir kai kuriejaunimo paveikslo sociokultûriniai aspektai

6 Grupës svarba sveikatos apsaugoje

7 Vaikø ir paaugliø emociniai sutrikimai: ávertinimosunkumai

9 Priekabiavimas ir jo prevencija mokykloje

11 Hidrokoloidas drëgnam þaizdø gydymui

12 Hydrosorb comfort drëgnam þaizdø gydymui

13 Vaikø traumatizmo prevencija

15 Prieðoperacinës ir pooperacinës slaugos ypatumai,sergant krûties vëþiu

16 Savarankiðkos studijos. Karðèiavimas.Meningokokinë infekcija

3Nr. ? (?) priedas

Informaciniø technologijøpriklausomybës grësmë vaikams

priklausomybës grësmë 3

Kompiuteriu, internetu naudojasivis daugiau ávairaus amþiaus þmoniø,daugelis neásivaizduoja savo profesi-nës veiklos ar laisvalaikio be jø. Lietu-vos statistikos departamento 2004m. duomeninis, Lietuvoje yra 25 proc.namø ûkiø, turinèiø kompiuterá, 43proc. 1574 metø þmoniø naudojasikompiuteriu, o 30 proc. naudojasi in-ternetu. Taèiau jauni þmonës þymiaidaugiau naudojasi kompiuteriu ir in-ternetu, pavyzdþiui, 1524 metø am-þiaus grupëje 90 proc. Lietuvos gyven-tojø naudojasi kompiuteriu, o 85 proc.moksleiviø ir studentø naudojasi in-ternetu (irgi LR SD duomenys). Tai ga-lima aiðkinti ávairiai jaunimas grei-èiau priima ávairias naujoves, dauge-lis mokiniø ir studentø turi galimybænemokamai naudotis internetu savomokymo ástaigose. Taèiau galima rastidaug psichologiniø prieþasèiø, dël ku-riø virtuali erdvë vaikui ir paaugliuikartais tampa realesnë uþ realybæ.

Virtuali erdvë padeda paaugliuiatsakyti á klausimà ,,Kas að esu?. Taiyra pats svarbiausias klausimas pa-augliui. Tyrëjai sako, kad jaunas þmo-gus, naudodamasis internetu, didþiau-sià laiko dalá skiria ne informacijos pa-ieðkai, o virtualiam bendravimui po-kalbiø kanalai, elektroninis paðtas irpan. Virtuali erdvë suteikia visiðkoanonimiðkumo jausmà. Niekas neþi-no, kas tu esi, kà veiki, kur gyveni,kaip atrodai. Taigi atsiveria plaèios ga-limybës eksperimentuoti su savo psi-chologiniu ,,Að . Kibernetinëje erd-vëje drovus spuoguotas paauglys galibûti þavus ir seksualus, þodþiu, gali-ma prisiimti koká norá psichologinávaidmená. Vienà kartà galiu bûti vie-noks, kità kartà kitoks. Taip eksperi-mentuodamas, paauglys gali pajusti,kas jam labiausiai tinka, o vëliau ðiuosatsakymus panaudoti ir realiame gy-venime.

Virtuali erdvë padeda paaugliui ið-mokti pasiekti kito þmogaus draugys-tës ir meilës. Paauglystëje tampa la-bai svarbûs romantiniai santykiai, no-risi bûti mylimam ir mylëti. Virtuali

milijardø doleriø (tik legalios produk-cijos). Kodël taip traukia vaikus kom-piuteriniai þaidimai?

Ar yra berniukø, kurie nenorëtøbûti pasaulio ralio èempionais? O tap-ti NBA krepðinio þvaigþdëmis? Taippat daugelis vaikø norëtø bûti didvy-riais, kurie vadovauja ákaitø iðlaisvini-mo operacijai, su ginklu narsiai kau-nasi prieð þiaurius teroristus ir, aiðku,nugali juos. Dabar tai padaryti ganapaprasta tereikia nusipirkti kom-paktinæ plokðtelæ su þaidimo áraðu ir vaiko svajonës pildosi. O jeigu vai-kas per daug drovus, sunku laisvaijaustis tarp mokslo draugø ar ben-dradarbiø, paþástamø. Kà tada dary-ti ? Vël vaikas deda CD á kompiuteráar ieðko þaidimo internete ir vado-vauja armijoms, milijoninëms kompa-nijoms, tautoms. Paprasta ... Pasiro-do, kai kas gali gyventi, bendrauda-mas tik su þaidimo personaþais.

Taigi kiekvienà dienà, kiekvienànaktá, norëdami ágyvendinti ðiuos sa-vo troðkimus, milijonai vaikø (ir su-augusiø taip pat ) sëda prie kompiu-terio. Galbût kiek sutirðtindamas spal-vas, papasakojau apie keletà pagrin-diniø prieþasèiø, kodël þmones taiptraukia kompiuteriniai þaidimai jiegali pajusti galià, jëgà, svarbà, reika-lingumà, kompensuoti bendravimosugebëjimø trûkumà. Ir tai labai pa-prasta padaryti, nereikia ypatingø þi-niø. Kaþkà pasiekti realiame pasau-lyje yra daug sunkiau, reikia sociali-nio bendravimo ágûdþiø. Taigi kartaisvaikas ar suaugæs vis daþniau sëdaprie kompiuterio, uþuot daræs kà norskità. Tada kompiuteris palaipsniui galitapti kalëjimu.

Ar naudotis kompiuteriu, internetujaunam þmogui yra gerai ar blogai?

Atsakymas, matyt, bûtø toks in-formacinës technologijos labai galin-ga jëga, veikianti ir þmogaus màsty-mà, jausmus. Kaip ta jëga bus panau-dota, priklauso ne vien nuo paèio pa-auglio, vaiko bet ir nuo tëvø bei vi-suomenës. Mes pratæ labiau atkreip-

erdvë gali bûti ta vieta, kur jaunuolisturi galimybæ bandymams, bendrau-damas su mergina ar vaikinu, sie-kiant jø dëmesio, gali maþiau varþy-damasis iðsakyti savo jausmus.

Virtuali erdvë padeda spræsti kaikurias tëvø ir vaikø atsiskyrimo pro-blemas. Paauglystëje vyksta psicho-loginio atsiskyrimo nuo tëvø proce-sas. Paauglys siekia bûti nepriklauso-mas, savarankiðkas, taèiau tuo patmetu jam dar reikia ir tëviðkos mei-lës bei dëmesio. Internetas yra puikivieta pasijusti visiðkai nepriklauso-mam, daryti savarankiðkus sprendi-mus, bûti atradëju, uþmegzti naujaspaþintis. Visà tai gali daryti bûdamastame paèiame kambaryje su tëvais irjauèiant jø buvimà ir paramà.

Internetas padeda nukanalizuotikai kurias emocijas. Daþnai sakoma,kad paauglystë yra sunkus amþius,paaugliai grubûs, pikti ir agresyvûs.Tai, aiðku, spalvø sutirðtinimas, taèiauvis dël to jaunam þmogui kartais sun-ku susidoroti su já uþplûdusiø jausmøgausybe. Iðlieti savo pyktá ir agresijàdaug saugiau interneto platybëse neirealybëje.

Pagalvojus apie ðiuos dalykus, galipasirodyti, kad internetas yra tarsispecialiai sukurta erdvë paaugliui,specialus poligonas augti ir bræsti.Aiðku, bûdamas vien tik virtualiojeerdvëje nesubræsi ir neuþaugsi. Taèiauvirtuali erdvë kartais gali padëti taippadaryti.

Kitas mëgiamas vaikø ir paaugliøuþsiëmimas prie kompiuterio taiávairûs þaidimai.. Jie taip pat labaitraukia. Paskaièiuota, kad JAV 92procentai vaikø þaidþia kompiuteri-nius þaidimus, Lietuvoje, matyt, skai-èiai ne kà maþesni. Dþiaugiasi tie, ku-rie þaidþia, kartais dþiaugiasi tëvai,kad vaikai nekvarðina jiems galvos,praðydami paskaityti knygà ar pa-þaisti ðaðkëmis. O labiausiai dþiaugia-si kompiuteriniø þaidimø industrijosbosai rinkos specialistai sako, kad2002 metais pasaulyje kompiuteriniøþaidimø parduota daugiau nei uþ 20

Informaciniø technologijøpriklausomybës grësmë vaikams

Nukelta á psl. 4

Vytautas BlaþysVaikø ir paaugliø psichiatras

4 Nr. ? (?) priedaspriklausomybës grësmë4

ti dëmesá á ávairius neigiamus inter-neto, kompiuteriniø þaidimø vartoji-mo aspektus. Bet prisiminkime ir tei-giamus dalykus.

Ágyjami kompiuteriniai ágûdþiai,narðant po internetà, þaisdamas þai-dimus vaikas geriau paþásta kompiu-terá ir mokosi juo dirbti. Ðiø ágûdþiøtikrai prireiks mokantis ar dirbant.

Iðmokstama susirasti reikiamosinformacijos ir jà apdoroti, juk inter-netas yra didþiausia pasaulio biblio-teka.

Naudojantis internetu paþásta-mas pasaulis, atsiranda bendrumojausmas su kitø kraðtø þmonëmis.

Formuojasi reikiami socialiniaiágûdþiai.

Mokomasi uþsienio kalbø. Formuojasi raðymo ágûdþiai.Taip pat neretai diskutuojama, ar

virtuali erdvë gali turëti teigiamà psi-chologiná poveiká, esant tam tikromsproblemoms. Tarkime, jeigu vaikas arpaauglys yra labai drovus ir jam sun-ku susipaþinti, susidraugauti su savobendraamþiais, galbût toks vaikaspokalbiø kanale, kur didesnis saugu-mo, anonimiðkumo jausmas, iðdrásvirtualiai bendrauti su kitais þmonë-mis, o vëliau galës ðiuos ágûdþius sëk-mingai perkelti á realø bendravimà.Vienareikðmiðko atsakymo èia irgi në-ra. Viskas labiau priklauso nuo paèiovaiko ar paauglio ir já supanèios arti-miausios socialinës aplinkos. Jeigu mi-nëta problema nëra labai gili ir vai-kas yra palaikomas ðios socialinës ap-linkos, gali bûti, kad virtualus bendra-vimas paskatins realøjá bendravimà.Taèiau jeigu problema yra gilesnë irnëra palaikanèios aplinkos, toks vir-tualus bendravimas neiðspræs proble-mø. Veikiau atvirkðèiai jos taps darskaudesnës, vaiko kontaktai su kitaisþmonëmis dar labiau apsiribos, o bu-vimas virtualioje erdvëje iðsitæs. Ki-tais þodþiais sakant, virtuali erdvë galibûti ir geru pagalbininku, bet kartaisgali tapti prieðu.

Patologinis pripratimas priekompiuterio ir interneto

Kadangi internetas patenkinadaugelá paauglio ir vaiko psichologi-niø poreikiø, yra galimybë, kad atsi-ras þalingas pripratimas prie interne-to. Ar visiems paaugliams tai gresia,ar visi paaugliai, kurie naudojasi in-ternetu, taps nesveikai prisiriðæ priejo? Tikrai ne... Vaikas gali daug laikopraleisti prie kompiuterio, taèiau ne-

turëti patologinës priklausomybësnuo jo.

Patologinæ priklausomybæ nuo vir-tualios erdvës turintis vaikas gyvenalyg dviejuose pasauliuose virtualia-me ir tikrame. Ðie du pasauliai nie-kaip nëra susijæ tarpusavyje ir toksvaikas virtualioje erdvëje bando pa-sislëpti nuo realaus pasaulio. Taip pattokiam vaikui jo virtualûs paþástamitampa svarbesni uþ realius asmenis bendraklasius, draugus, ðeimos na-rius. Pusiau juokais, pusiau rimtai ga-lima sakyti, kad tokio vaiko geriau-siu draugu tampa toks þmogus, ku-rio vaikas niekada gyvenime nëramatæs, gal tas þmogus gyvena uþ ke-letos tûkstanèiø kilometrø, o savokiemo bendraamþiø vardø tas vaikasnet neþino. Taigi virtuali erdvë galitapti atskira sàmonës dalimi, kuriojesprendþiamos visos problemos.

Ar galima kaltinti vien tik virtua-lià erdvæ, kad þmogus, nesvarbu, artai bûtø vaikas, ar suaugæs, patolo-giðkai pripranta prie jos? Jeigu ber-niukas ar mergaitë mokykloje, ðei-moje ar tarp bendraamþiø jauèiasitaip, kad reikia nuo viso to slëptisvirtualios erdvës dþiunglëse, aiðku,ðansø tokiam pripratimui atsirasti yraþymiai daugiau. Pripratimo atsiradi-mas priklauso ir nuo paèio vaiko as-menybës ypatybiø. Kad ir kokios bû-tø ðios problemos prieþastys, tokiamvaikui reikia pagalbos, kad jis gráþtø árealø pasaulá.

Ið ko tëvai galëtø átarti, kad jø vai-kas turi priklausomybæ nuo virtualioserdvës?

Poþymiai, leidþiantys átarti, kadpaaugliui yra atsiradæs patologinis

pripratimas prie interneto Paauglys nuolat meluoja apie tai,

kiek laiko praleidþia prie kompiute-rio arba kà ten veikia.

Staiga atsiradæ miegojimo laikopakitimai gulasi labai vëlai ar kelia-si labai anksti tam, kad daugiau laikogalëtø praleisti prie kompiuterio.

Mokymosi rezultatø blogëjimas(tëvai kartais gali neatkreipti dëme-sio, kad jø sûnus ar dukra maþiau lai-ko skiria mokymuisi, jeigu kompiute-ris stovi ant vaikø darbo stalo).

Paauglys pradeda maþiau ben-drauti su savo draugais ir bendra-klasiais, neskiria laiko kitiems savopomëgiams.

Dingsta apetitas. Paauglys tampa dirglus, piktas,

kada neturi galimybës prisësti priekompiuterio.

Kiti dalykai tampa neaktualûs

iðvaizda, drabuþiai, asmens higiena. Labai didelis prieðiðkumas të-

vams, kai jie bando apriboti buvimoprie kompiuterio laikà.

Paprastai didesnæ rizikà tapti pri-klausomais nuo virtualios erdvës turiberniukai. Tai yra dël daugelio prie-þasèiø. Viena ið jø yra ta, kad daugeliskompiuteriniø þaidimø yra skirti ber-niukams lenktynës, ðaudyklës irpan., taigi berniukai daugiau laikopraleidþia prie kompiuterio

Kaip padëti tokiam vaikui, kuris itindaug laiko praleidþia prie kompiute-rio? Turbût ið pat pradþiø tëvams, ki-tiems asmenims reikia pagalvoti, kàjie galëtø padaryti, kad vaikas geriaujaustøsi realiame pasaulyje ir jiemsnereikëtø bëgti nuo jo. Kad virtualierdvë netaptø kalëjimu, kad bûtø ið-vengta kitø neigiamø virtualios erd-vës átakø, svarbu, kad tëvai:

Bandytø kartu su vaiku keliautipo virtualià erdvæ. Tai yra svarbu dëldaugelio prieþasèiø tëvai gali áver-tinti ir pamatyti, kà veikia virtualiojeerdvëje, kokia informacija domisi, ko-kius þaidimus þaidþia. Tai pamatæ të-vai galës nuspræsti, kokiø þaidimø ne-reikëtø vaikams þaisti dël jø agresy-vaus pobûdþio, kokiuose pokalbiø ka-naluose lankosi vaikai ir pan.

Ávestø naudojimosi kompiuteriulaiko limitus taip, kad vaikui uþtektølaiko ir kitokiai veiklai. Svarbu, kadlaiko limitai bûtø ið anksto aptariamisu vaiku.

Paaiðkintø paprasèiausias saugu-mo taisykles, kuriø reikia laikytis,bendraujant su nepaþástamais þmo-nëmis virtualioje erdvëje nesakytinepaþástamiems savo tikslaus adre-so, kitokiø tiksliø duomenø apie savoðeimos narius, neiti á susitikimus suvien tik ið interneto þinomais þmonë-mis ir pan.

Ugdytø kritiðkà poþiûrá á infor-macijà, esanèià internete. Kaip rodotyrimai, vaikai ir paaugliai informaci-jà, esanèià internete, vertina kaip la-bai patikimà, daþnai patikimesnæ ne-gu spausdintà ar suþinotà ið tëvø arkitø suaugusiøjø. Todël labai svarbu,kad vaikai suprastø, kad internete ga-lima rasti labai vertingos ir visiðkaiklaidingos ir bevertës informacijos.

Taèiau tikrai nereikia manyti, kadkompiuteris vaikui yra didþiausiasprieðas. Taip, moderniø informaciniøtechnologijø naudojimas turi labai di-delæ psichologinæ ir socialinæ átakà vai-kø gyvenimui, bet teigiami to aspek-tai atsveria neigiamus, ypaè tada, kaisusipaþinti su virtualiu pasauliu pade-da suaugæ þmonës.

Atkelta ið psl. 3

5Nr. ? (?) priedas sociolkultûrinis tyrimas

Anotacija. Remiantis tarptautinio tyrimo Jaunø þmoniø poþiû-ris á seksualumà ir seksualinæ prievartà duomenimis straipsnyje pa-teikiami keli tyrimo aspektai: jaunimo poþiûris á save, savæs vertini-mo aspektu, alkoholio, cigareèiø ir narkotikø vartojimo paplitimas,savanoriðkos seksualinës patirties dinamika, seksualinës prievartospaplitimas ir prievartautojo vaizdas.

Raktaþodþiai: þalingi áproèiai, seksualinë patirtis, seksualinë prie-varta.

Tyrimo aktualumas: Neuþimtumas, nusikalstamumas ir paplitæþalingi áproèiai, ankstyvas palaidumas ir kitos problemos skatinarastis kitoms: narkomanijai, alkoholizmui, prievartai ir pan. Visuo-menës nuomonë apie jaunimà, pavieniai nedideli tyrimai turi átakosprevencijos programø rengimui ir vykdymui, taèiau iki ðiol dar nebu-vo atliktas iðsamus tyrimas, atskleidþiantis jaunimo paveikslà. Atlik-to iðsamaus tyrimo duomenø analizë suteikia galimybæ tobulintidaugelio socialiniø, sveikatos prieþiûros programø strategijas, tokiøkaip þalingø áproèiø, smurto, ankstyvo palaidumo, nusikalstamumoir netgi saviþudybiø prevencijos programø. 2004 metais ðá tyrimàatliko Respublikinës universitetinës ligoninës Vaiko raidos centras.Tai tarptautinis tyrimas, kuriame dalyvavo Lietuvos, Ðvedijos, Nor-vegijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos (Sankt Peterburgo ir Kaliningra-do) jaunimas (1820 metø). Tyrimo duomenys leis analizuoti Lie-tuvos jaunimo socialiná vaizdà ir patirtá kitø ðaliø kontekste. Api-bendrinus duomenis bus galima daryti iðvadas apie regiono sociokul-tûrinæ átaka jaunimo poþiûriui á seksualumà, seksualinæ prievartà.Tokio pobûdþio tyrimas Lietuvoje atliktas pirmà kartà.

Tyrimo tikslas: iðsiaiðkinti jaunimo poþiûrá á seksualumà ir sek-sualinæ prievartà, nustatyti jaunimui aktualias problemas.

Tyrimo objektas: 1820 m. amþiaus 3010 Lietuvos jaunimo.Tyrimo metodas: Atlikta tarptautinio projekto anketinë ap-

klausa, anketà pildant paèiam respondentui. Anketà paruoðë Norskinstitutt for forskning om oppvekst, velferd og aldring (NOVA).Tyrimas buvo atliekamas visoje Lietuvoje. Tyrime dalyvavo moks-leiviai ið Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklø. Reprezentatyvi atsi-tiktinë kvotinë atranka atlikta kvotas sudarant pagal mokyklø tipusapskrityse. Remtasi Lietuvos ðvietimo informacinës sistemos IS mo-kykla mokyklø sàraðu (http://www.mokykla.smm.lt/svet/). Apklau-sa vyko 205 Lietuvos vidurinëse (72%) mokyklose, gimnazijose(14%), profesinëse (12%) ir jaunimo (2%) mokyklose, kiekvienojejø vidutiniðkai apklausta po 16 moksleiviø. Uþpildytas anketas moks-leiviai ádëjo á vokus, kuriuos uþklijavæ gràþindavo interviuotojams, oðie platino anketas mokyklose. Apklausos rezultatø paklaida nevirði-ja 2 %. Respondentø nuomonë su 95% tikimybe ir 2% paklaidaatspindi visø Lietuvos moksleiviø (18 m.) nuomonæ bei pasiskirsty-mà pagal mokyklos tipus apskrityse.

Tyrimo rezultatai. Tyrimas atliktas iðsamus, suteikiantis dauginformacijos ávairiais sociokultûriniais aspektais, tad ðiame straips-nyje pateikiame tik kelis aspektus: jaunimo poþiûrá á save, savæsvertinimo aspektu, alkoholio, cigareèiø ir narkotikø vartojimo pa-plitimà, savanoriðkos seksualinës patirties dinamikà, seksualinës prie-vartos paplitimà ir prievartautojo vaizdà.

1. Jaunimo poþiûris á save ir savo asmeniniø savybiø vertinimas.Tyrimo duomenø analizë rodo, kad ðiø dienø jaunimas yra ganapasitikintis savimi, moka ginti savo nuomonæ ir vertybes, gerai verti-na savo savybes susitvarkyti su já kankinanèiomis problemomis. Jismano, kad yra supratingas, ðvelnus ir dëmesingas. Paanalizavus 1diagramà, kurioje pateikti vertinimai 6 balø skalëje, akivaizdu, kadsavæs teigiamo vertinimo vidurkis yra gana didelis.

Diagrama Nr.1.Savo asmenybës bruoþø vertinimo (vidurkiai) diagrama

Linas Sluðnys, Vaikø ir paaugliø psichiatras, Respublikinës universitetinës ligoninës Vaiko raidos centro direktorius,Lietuvos telefoniniø psichologinës pagalbos tarnybø asociacijos prezidentas, AMADE Lietuva prezidentas.

Daiva Mockevièienë, Vilniaus pedagoginis universiteto Socialinës komunikacijos institutoSocialinës pedagogikos katedros asistentë.

Lietuvos jaunimo nuomonë apie save ir kai kuriejaunimo paveikslo sociokultûriniai aspektai

1 visiðkai netinka, 6 visiðkai tinka

Pasiteiravus apie jaunimo gebëjimus susidoroti su ávairiomis situ-acijomis (Diagrama Nr. 2) taip pat paaiðkëjo, kad jaunimas yra pui-kios nuomonës apie save: sugeba siekti tikslo, uþjauèia ir suprantakitus, geba savarankiðkai priimti sprendimus ir t. t.

Diagrama Nr. 2Pasitenkinimo savo gebëjimais susidoroti su ávairiomis

situacijomis (vidurkiai) diagrama

1 visiðkai nepatenkinta(s), 7 visiðkai patenkinta(s)

2. Alkoholio, cigareèiø, narkotikø paplitimas tarp jaunimo. Daugu-ma Lietuvoje atliktø tyrimø skirta siekiant iðsiaiðkinti narkotikøpaplitimui tarp jaunimo. Ðiame tyrime narkotikai akcentuoti nebu-vo, tad rezultatai rodo, kad didþiausia jaunimo problema alkoholisir cigaretës, kuriø vartojimas vienodai paplitæs tiek miestuose, tiekkaimiðkose vietovëse. Net 99% respondentø nurodë, kad vartojaalkoholá, ir 64% nurodë, kad rûko, tuo tarpu tarp aðtuoniolikmeèiønarkotikus vartoja 14% (diagrama Nr. 3).

Nukelta á psl. 6

6 Nr. ? (?) priedassociolkultûrinis tyrimas

Diagrama Nr. 3Þalingø áproèiø dinamika

Ið diagramos galime matyti, jog net 30% respondentø teigia, kadyra patyræ seksualinæ prievartà. Seksualinæ prievartà daþniau patiriamerginos negu vaikinai, taèiau tyrimas iðsklaido tam tikrus mitus,jog seksualinë prievarta yra tik merginø problema. Seksualinë prie-varta yra aktuali ir tarp vaikinø. Reikia paminëti, jog seksualinëprievarta vienodai paplitusi visuose miestuose ir neþymiai jos yradaugiau kaimiðkose vietovëse. Miestuose yra 30% patyrusiø prie-vartà, o kaimiðkose vietovëse 36% jaunø þmoniø.

Tyrimo metu paaiðkëjo, jog 12% tyrime dalyvavusiø moksleiviøyra patys ákalbinëjæ, vertæ, spaudæ uþsiiminëti seksualine veikla. Vai-kinai ðiuo atveju yra agresyvesni ir tai yra daræ 20% apklaustøjø, tuotarpu merginos tai yra bandæ daryti tik 5 % atvejø. Asmenys, kuriepatys yra taikæ prievartà prieð kitus asmenis, 22 % ið jø buvo 7 metø,20% 16 metø, o 19% buvo 18 metø amþiaus. 26% apklaustøjøbuvo pavartojæ alkoholio arba girti.

Jaunimas, kuris linkæs taikyti prievartà prieð kitus, neretai nusi-taiko á jaunesnius asmenis. 17% aukø buvo iki 15 metø. 54% aukøbuvo merginos.

Dar vienas labai svarbus aspektas, atskleistas tyrimo metu, taiseksualinës prievartos átaka jaunimo elgsenai tolesnëje jo gyvenimoeigoje (diagrama Nr. 6).

Diagrama Nr. 6Taikiusiøjø seksualinæ prievartà pagal tai, ar patiems yra tekæ

patirti seksualinæ prievartà, procentinis pasiskirstymas

Atkelta ið psl. 5

Kiti tyrimo duomenys rodo, kad 20% jaunimo alkoholá vartojodaþniau negu kartà per savaitæ. 23 kartus per savaitæ alkoholávartoja 21% respondentø. Beveik kas dienà rûko 27% jaunimo.Taigi beveik kas treèias jaunuolis Lietuvoje jau yra rûkantis.

3. Jaunimo seksualinë patirtis. Jaunimas mano, kad tinkamas am-þius pradëti lytinius santykius yra 16 metø amþius (22%), 5 % ma-no, kad pradëti lytinius santykius iki 15 metø yra normalu. Daugu-ma respondentø teigia, jog normalu lytinius pradëti nuo 17 metøamþiaus (69%). Tuo tarpu jau iki 15 metø 19% yra turëjæ lytiniussantykius. 28% 16 metø amþiaus jaunimo jau buvo turëjæ seksualinæpatirtá ir 58% ðià patirtá ágijo bûdami vyresni nei 17 metø.

Ðie skaièiai rodo, kad ankstyvasis seksualinis palaidumas yra pro-blema, gana daug jaunø þmoniø pradeda seksualiná gyvenimà nesu-laukæ pilnametystës.

Seksualinæ patirtá galima ávertinti ávairiai: ji yra savanoriðka ar perprievartà. Todël respondentø buvo teirautasi, kokià jie turi savano-riðkà patirtá.

Diagrama Nr. 4Seksualinë patirtis, kai abu partneriai sutinka tai daryti

4. Seksualinës prievartos paplitimas. Apklausos metu buvobandoma iðsiaiðkinti, koks yra seksualinës prievartos paplitimas tarpjaunø þmoniø ir kokie pagrindiniai smurtautojo ir aukos bruoþai.Seksualinë prievarta tyrimo metu buvo pristatoma kaip atviras lyti-nis aktas, ekshibicionizmas, grabaliojimas, kiti prisilietimo bûdai,kurie sukelia neigiamus jausmus. Taip pat seksualiniai veiksmai,kurie buvo atliekami prieð aukos valià.

Patyræ prievartà teigia, jog dauguma jø prievartà patyrë vienàkartà (40% atvejø). 21% prievartà patyrusiø asmenø pirmàjá kartàbuvo 15 metø, 20% 16 metø ir 24% 17 metø amþiaus.

Anketos duomenimis, skriaudëjai 47% atvejø buvo vyrai. 34%skriaudëjø buvo asmuo, kurá auka paþásta, bet jis nëra ðeimos narys.26% skriaudëjø buvo girti arba pavartojæ narkotikø. Skriaudëjaidaugeliu atvejø yra linkæ pasinaudoti savo fiziniu pranaðumu.

Diagrama Nr. 5

Duomenys rodo, kad 53% apklaustøjø, kurie patys yra patyræprievartà, vëliau persekioja kitus ir siekia padaryti tà patá.

Apibendrinus ðiuos tyrimo duomenis galima daryti kai kuriasiðvadas ir rekomendacijas sprendþiant sociokultûrines, sveikatos pro-blemas.

Iðvados1. Jaunimas yra labai geros nuomonës apie save, teigiamai

vertina savo socialinius gebëjimus, tad yra pasirengæs savarankið-kai spræsti savo problemas.

2. Tyrimas parodë, jog alkoholio vartojimas yra daugiau pa-plitæs negu rûkymas arba narkotikø vartojimas.

3. Treèdalis jaunø þmoniø teigia, jog yra patyræ seksualinæprievartà.

4. Didelë dalis skriaudëjø prievartos akto metu bûna pavarto-jæ alkoholio arba narkotiniø medþiagø.

5. Tyrimas rodo, jog patyrusieji seksualinæ prievartà dvigubaidaþniau patys ima persekioti kitus asmenis ir ieðkoti aukø.

Rekomendacijos1. Vadovaujantis tyrimo duomenimis, bûtinos þalingø ápro-

èiø prevencinës programos, ypaè siekiant sumaþinti alkoholiovartojimà tarp jaunimo.

2. Sukurti jaunimui palankiø paslaugø sistemà, kur jis sava-rankiðkai galëtø rasti pagalbà ir susidoroti su iðkilusiomis proble-momis.

3. Reikia vykdyti visuomenës informavimo ir ðvietimo pro-gramà, siekiant uþkirsti kelià seksualinës prievartos plitimui Lie-tuvoje.

4. Reikia efektyvios pagalbos sistemos Lietuvoje vaikams, pa-tyrusiems seksualinæ prievartà, siekiant uþkirsti kelià prievartospasikartojimui ateityje.

Seksualinësprievartos

atvejaipagal lytá

7Nr. ? (?) priedas emociniai sutrikimai

Pastaruoju metu Lietuvos vaikø irpaaugliø psichikos sveikata vis blogë-ja. Tai rodo didëjantis paaugliø savi-þudybiø skaièius (1990 m. nusiþudë 30paaugliø nuo 10 iki 19 m., o per pas-taruosiuos penkerius metus kasmetnusiþudo 6070 jaunuoliø (Polukordie-në, 2004), alkoholio ir narkotikø var-tojimas, didëjantis nepilnameèiø nu-sikalstamumas ir pan. Net du treèda-liai paaugliø saviþudybæ vertina kaipteigiamà reiðkiná, tinkamà bûdàspræsti problemas. Tai skatina ið ar-èiau paþvelgti á vienà daþniausiø vai-kø ir paaugliø psichikos sveikatos su-trikimø emocinius sutrikimus. Ðia-me straipsnyje daugiau dëmesio buskreipiama á emociniø sutrikimø áver-tinimo sunkumus, pasireiðkimo ypa-tumus bei galimà slaugytojø vaidme-ná siekiant juos kuo anksèiau paste-bëti.

Vaikystëje ir paauglystëje pasireið-kiantys emociniai sutrikimai priskiria-mi internalizuotø sutrikimø grupei,kurie pasiþymi tuo, kad yra nukreiptiá vidø, o esminiai simptomai yra susijæsu pernelyg kontroliuojamu elgesiu(Reynolds, 1992). Kaip prieðingybë yraiðskiriami eksternalizuoti sutrikimai,kurie nukreipti á iðoræ, o elgesys yraper maþai kontroliuojamas (pavyz-dþiui, elgesio sutrikimai) (Reynolds,1992). Internalizuoti sutrikimai apimatokius sutrikimus kaip nerimo sutri-kimai, depresija, psichosomatiniai,valgymo, psichotiniai sutrikimai ir kt.Kartais kartu gali pasireikðti ir inter-nalizuoti, ir eksternalizuoti sutrikimai,pavyzdþiui, daþnai kartu bûna dep-resija ir elgesio sutrikimai. Tai itin ap-sunkina tikslø sutrikimo diagnozavi-mà ir gydymà.

Kodël taip sunku tiksliai ávertintiemocinius sutrikimus vaikystëje ir pa-auglystëje? Pati internalizuotø sutri-kimø esmë santykinai paslëpti, daþ-nai iðoriðkai nestebimi simptomai sukelia identifikavimo ir diagnozavi-

mo sunkumus. Prieðingai nei ekster-nalizuoti sutrikimai (pvz., elgesio), in-ternalizuoti sutrikimai yra daugiaupaslëpti, o iðorëje pasireiðkiantyssimptomai subtilesni. Pavyzdþiui, mo-kytojai daþnai nepastebi depresijosar nerimo sutrikimø, taèiau þymiailengviau identifikuoja elgesio ar hi-peraktyvumo sutrikimus, kurie labaisutrikdo klasës darbà. Lietuvoje at-liekami tyrimai taip pat rodo, kad të-vai ir mokytojai nevienodai ávertinaemocinius vaikø sunkumus (Gintilie-në ir kt., 2004). Eksternalizuoti sutri-kimai daþnai vertinami remiantis të-vø ir mokytojø stebëjimais, taèiau in-ternalizuotø sutrikimø ávertinimuikartais svarbesni yra paèiø vaikø pa-sakojimai ar atliekami testai. Vis dël-to kartais èia iðkyla nemaþai proble-mø, kadangi neretai vaikas (ypaè jau-nesnio amþiaus) negali tiksliai papa-sakoti, kas jam darosi ar kaip jis jau-èiasi, tuo labiau uþpildyti klausimynøar anketø. Tad kai kuriais atvejais itinsvarbu, kad tëvai bei ávairiø srièiø spe-cialistai sugebëtø pastebëti ir tinka-mai ávertinti vaiko elgesio pokyèius,galinèius rodyti emocinius sunkumus.

Daþniausiai vaikystëje ir paauglys-tëje pasitaikantys emociniai sutriki-mai yra depresija ir nerimo sutriki-mai. Lietuvoje vaikams ir paaugliamsdepresija diagnozuojama remiantisTarptautine ligø klasifikacija TLK 10(1997), kur nurodomi tam tikri dep-resijos simptomai. Taèiau ðie kriteri-jai yra skirti suaugusiems, ir kartaispaaugliø (tuo labiau vaikø) depresijanetelpa á ðiuos rëmus. Kuo gi skiriasidepresija vaikystëje, paauglystëje irsuaugus? Pirmiausia vaikams bûdin-gi tam tikri simptomai, þymiai reèiausutinkami tarp suaugusiø agresija,negatyvizmas, iðsiskyrimo nerimas,mokymosi pokyèiai, somatiniai skun-dai ir kt. Taèiau bet kuriame amþiujedominuoja liûdesys, energijos nete-kimas ir vieniðumas. Vaikystëje, ypaè

berniukams, daþnai pasireiðkia pyk-tis, o mergaièiø depresija panaðesnë ápaaugliø ir suaugusiø depresijà. Dep-resijà daþnai gali slëpti (maskuoti) ki-ti simptomai, pvz., ávairûs somatiniaiskundai, prieðiðkumas, nerimas. Mo-kykliniame amþiuje jau gali pasireikðtineigiamas savæs vaizdas ir bejëgiðku-mo jausmas, taèiau gëda, kaltë ir be-viltiðkumas (simptomai, daþnai bûdin-gi suaugusiems) kaip depresijos simp-tomai atsiranda tik vaikystës pabai-goje paauglystës pradþioje dël vai-ko kognityvinës raidos ypatumø (We-nar, 1996; Reynolds, 1992). Taigi dep-resijos sindromo atskiri komponen-tai iðryðkëja skirtingais raidos mo-mentais, kai kurie atsiranda anksèiau,o kai kurie nepasirodo iki pat paaug-lystës. Vieni ið svarbiausiø depresijossimptomø yra daþnas liûdëjimas, ver-kimas, energijos trûkumas, sumaþë-jæs bendravimas, sumaþëjæs savæsvertinimas, perdëtas kaltës jausmas,didelis jautrumas atstûmimui ar ne-sëkmei, padidëjæs dirglumas, pyktis,daþni nusiskundimai fiziniais negala-vimais, miego ir/arba apetito sutriki-mai, pamokø praleidinëjimas, kalbosar ketinimai pabëgti ið namø, mintysir uþuominos apie saviþudybæ, ban-dymai þudytis ir kt. (Wenar, 1996; Re-ynolds, 1992).

Depresija gan reta ikimokyklinia-me amþiuje, kiek daþnesnë vidurinë-je vaikystëje ir ypaè daþna paauglys-tëje. Iki paauglystës tiek mergaitës,tiek berniukai depresija serga vieno-dai daþnai, taèiau paauglystëje mer-gaitës suserga du kartus daþniau neiberniukai (Wenar, 1996; Reynolds,1992). Depresija paauglystëje gali tu-rëti itin skaudþias pasekmes, ypaè jeiyra negydoma tokie paaugliai ne-retai meta mokyklà, bando þudytisar nusiþudo, be to, daþnai depresija

VAIKØ IR PAAUGLIØ EMOCINIAI SUTRIKIMAI:

ÁVERTINIMO SUNKUMAIVaida Kalpokienë

Vilniaus universiteto Klinikinës ir organizacinës psichologijos katedros doktorantë,Respublikinës Vilniaus psichiatrijos ligoninës medicinos psichologë

Nukelta á psl. 8

8 Nr. ? (?) priedasemociniai sutrikimai

paauglystëje gali sàlygoti ðios ligos at-sinaujinimà suaugus ar netgi dar sun-kesnes psichikos sveikatos proble-mas. Emociniai sutrikimai, ypaè dep-resija, didina saviþudybës rizikà, ta-èiau ne visi besiþudantys vaikai ir pa-augliai yra depresiðki. Neretai 612m. vaikams, kurie bando þudytis, bû-dinga socialinio ar psichologinio cha-oso iðgyvenimas, didelis patirtø stre-siniø ávykiø skaièius, neprieþiûra, prie-varta (Smith, 1992). Be to, apie treè-dalis saviþudiðkø paaugliø vartoja al-koholá ar narkotikus, o elgesio sutri-kimai gali pasireikðti net iki 70% at-vejø (Wenar, 1996; Ribakovienë,2004). Taigi prieðingai paplitusiai nuo-monei, kartais saviþudybës bandymasgali bûti susijæs ne tik su depresija,bet ir su elgesio sutrikimais. Tai reið-kia, kad bûtina atkreipti dëmesá netik á depresiðkà paauglá ar vaikà, betir á vaikà su elgesio problemomis arvaikà ið rizikos grupës, kad laiku áver-tintume galimà saviþudybës pavojøir uþkirstume tam kelià.

Kaip ir depresija, nerimo sutriki-mai yra labai paplitæ vaikystëje ir pa-auglystëje. Jie þymiai apsunkina vai-ko adaptacijà, kadangi jis nebegalinormaliai lankyti mokyklos, bendrau-ti su bendraamþiais ir pan. Vaiko funk-cionavimas itin sutrinka, jei kartu sunerimo sutrikimu pasireiðkia depre-sija, hiperaktyvumo sutrikimas ar kar-tu bûna keli nerimo sutrikimai; be to,tai didina ir saviþudybës rizikà. Taèiaudauguma vaikø turi ávairiø baimiø jie bijo tamsos, vaiduokliø, gyvûnø irpan. Kuo skiriasi normali baimë nuosutrikimo? Baimë yra normali reakci-ja á aplinkoje esanèià grësmæ, ji yraadaptyvi ir netgi bûtina iðgyvenimui.Tam tikrame amþiuje yra bûdingosnormalios baimës, pvz., kûdikiai bijotriukðmo, staigaus judëjimo, 23 m.vaikai gyvûnø, 36 m. avarijø, ási-vaizduotø asmenø ar gyvûnø, koðma-rø, 710 m. nesëkmës, griaustinio,tamsos ir pan., paauglystëje atsiran-da baimës dël pinigø, karo, nesëk-mës, populiarumo ir pan., nors iðliekair iracionalios tamsos ar kapiniø bai-mës (Wenar, 1996). Fobija nuo bai-mës skiriasi savo intensyvumu bai-më yra per didelë lyginant su ja sukë-lusia situacija, ji yra neadaptyvi ir pa-sireiðkia nuolat, jos negalima kontro-liuoti ir logiðkai paaiðkinti. Daugumavaikø ir paaugliø fobijø iðnyksta per23 metus, taèiau negydomos jos gali

ásisenëti, o suaugus gydomos þymiaisunkiau ir gali tæstis keletà deðimt-meèiø.

Kai kurie vaikø ir paaugliø nerimosutrikimai yra bendri su suaugusiais(pvz., fobiniai nerimo sutrikimai (pvz.,agorofobija, socialinës fobijos, pani-kos sutrikimai ir kt.), taèiau tik vai-kams bûdinga atsiskyrimo nerimo su-trikimas, kai vaikas pernelyg neri-mauja, atsiskirdamas nuo þmoniø,prie kuriø yra prisiriðæs, socialinio ne-rimo sutrikimas, kai vaikas nuolat bi-jo svetimø þmoniø, ir mokyklos fobi-ja, kuomet pasireiðkia iracionali tamtikrø mokyklos aspektø baimë, kuriàlydi fiziologiniai nerimo ar panikossimptomai, kai reikia eiti á mokyklà(TLK 10, 1997).

Emocinius sutrikimus ávertinti irdiagnozuoti reikia kuo anksèiau, ta-da pagalba yra efektyvesnë. Laiku jønepastebëjus, pasekmës gali bûti la-bai sunkios. Besitæsianèios emocinësproblemos apsunkina vaiko santykiøsu bendraamþiais ir suaugusiais rai-dà, pakenkia adaptaciniø, kognityvi-niø ir kalbos ágûdþiø ásisavinimui (Bric-ker, Davis, Squires, 2004). Laiku ne-identifikavus emociniø problemø, vai-ko ir tëvø sàveika gali vis blogëti, okuo toliau paþengusios problemos,tuo jas spræsti yra sunkiau ir tai kai-nuoja brangiau, nes reikalauja ilges-nës intervencijos bei daugelio specia-listø pagalbos. Be to, kuo ilgiau pasi-reiðkia neadaptyvus elgesys, tuo jislabiau prieðinasi pokyèiams arba sà-lygoja dar sunkesniø problemø atsi-radimà. Deja, daþnai internalizuotisutrikimai pastebimi, kai jie jau yratoli paþengæ, o tada gydymas bûnaþymiai sunkesnis, ilgesnis ir reikalau-jantis daugiau pastangø tiek ið vaiko,tiek ið tëvø, tiek ið specialistø. Norsdiskutuojama dël slaugytojø vaid-mens siekiant kuo anksèiau pastebë-ti emocines problemas, taèiau slau-gytojos, net ir nedirbanèios psichikossveikatos srityje, gali atlikti svarbøvaidmená ir padëti psichikos sveika-tos specialistams nustatyti emociniussutrikimus. Pavyzdþiui, visuomenësslaugytojos kasdien mato labai daugpsichologiniø, emociniø ir socialiniøproblemø, ir lankydamosi ðeimoje galipastebëti vaikø elgesio ar emociniussunkumus. Be to, jos gali padëti iden-tifikuoti pogimdyvinæ depresijà, o ge-rai þinoma, kad teigiama ankstyvojimotinos ir vaiko sàveika labai svarbitolesnei vaiko psichikos sveikatos rai-dai. Svarbø vaidmená gali atlikti slau-

gytojos, dirbanèios mokykloje pa-vyzdþiui, didelë rizika yra vaikams,kurie iðgyvena gedëjimà po artimoþmogaus mirties ar tëvø skyrybø, pa-tiria didelá stresà, yra ið asocialiø ðei-mø ir pan. Didesnio dëmesio turëtøsusilaukti tie vaikai ir paaugliai, kuriedaþnai kreipiasi á gydytojus somati-niai skundai gali slëpti padidëjusá ne-rimà ar depresijà (Mead, Bower, Gask,1997). Taigi slaugytojos gali padëtipsichikos sveikatos specialistams kuoanksèiau ávertinti vaikø ir paaugliøemocinius sutrikimus. Daugelio spe-cialistø bendradarbiavimas leis su-teikti kuo ankstyvesnæ pagalbà tiemsvaikams, kuriems ji yra labai reikalin-ga.

NAUDOTA LITERATÛRA

1. Bricker D., Davis M. S., Squires J.Mental Health Screening in Young Chil-dren // Infants and Young Children. 2004,Vol. 17, Nr. 2, p. 129144.

2. Gintilienë G., Girdzijauskienë S.,Èerniauskaitë D., Lesinskienë S., Pûras D.Behavioral and Emotional Problems ofSchool Aged Children: a Comparison ofParent and Teachers Ratings. // HumanDiversity: Cognitive, Affective and Be-havioral Dimensions. VI InternationalBaltic Psychology Conference. Vilnius,September 1618, 2004. Vilnius, 2004. P.4445.

3. Mead N., Bower P., Gask L. Emotio-nal problems in primary care: what isthe potential for increasing the role ofnurses? // Journal of Advanced Nursing.1997, Vol. 26, p. 879890.

4. Polukordienë O. K. Psichologinëskrizës ir jø áveikimas. Praktinis vadovas.Vilnius, 2003. 97 p.

5. Reynolds W. M. Depression in Chil-dren and Adolescents. // Internalizing Di-sorders in Children and Adolescents. Ed.by W. M. Reynolds. 1992. P. 149253.

6. Ribakovienë V. Bandþiusiø þudytispaaugliø klinikiniai ypatumai. // Psichi-kos ligø klinika ir gydymas. Mokslinëspraktinës konferencijos darbø rinkinys.Vilnius, 2004. P. 4751.

7. Smith K. Suicidal Behavior in Chil-dren and Adolescents. // Internalizing Di-sorders in Children and Adolescents. Ed.by W. M. Reynolds. 1992. P.255282.

8. TLK 10 psichikos ir elgesio sutriki-mai: klinika ir diagnostika. Kaunas, 1998.

9. Ch. Wenar. Developmental Psycho-pathology. 1996. P. 189243.

Atkelta ið psl. 7

9Nr. ? (?) priedas priekabiavimas ir jo prevencija

Priekabiavimas tai pasikartojantis, tyèinis vaikø ir paaugliø elgesys,nukreiptas á silpnesná bendraamþá, siekiant sukelti jam fiziná ar emocináskausmà. Priekabiavimas apima tiek verbaliná, tiek neverbaliná kità asmenáskaudinantá elgesá, toká kaip pravardþiavimas, erzinimas, grasinimai, mu-ðimas, spardymas, kumðèiavimas, stumdymas, apkalbinëjimas, ignoravi-mas, daiktø ar pinigø atiminëjimas, atskyrimas nuo grupës ir pan.

PRIEKABIAVIMO PAPLITIMASPatyèios yra plaèiai paplitæ tarp vaikø ir paaugliø, o ypaè plaèiai ðis

elgesys ásitvirtinæs mokyklinëje aplinkoje. Ne vienas galëtø pasakyti: Mû-sø mokykloje kasdien vyksta tokie dalykai Reiðkinio daþnumas yravienas ið rodikliø, rodanèiø jo mastà, ar su juo tvarkomasi ir jei tvarkomasi kiek efektyviai.

Iki ðiol Lietuvoje atlikta tik keletas tyrimø, kuriuose mëginama iðtirtityèiojimosi daþnumà tarp vaikø ir paaugliø. Vienas ið tokiø tyrimø Pasau-linës Sveikatos Organizacijos vykdomas tarptautinis moksleiviø sveikatos irgyvensenos tyrimas. Kas ketveri metai moksleiviai ið ávairiø Lietuvos mo-kyklø yra apklausiami apie ávairius jø kasdienio gyvenimo aspektus. Á ðiàapklausà átraukti klausimai ir apie tyèiojimàsi ar teko patirti bendraamþiøtyèiojimàsi mokykloje.

2002 m. PSO atliktos apklausos duomenys rodo, kad ið 35 tyrimedalyvavusiø ðaliø, Lietuvos moksleiviai tyèiojimàsi patiria daþniausiai:69,4 % mergaièiø ir 68,2% berniukø teigë, kad ne maþiau kaip kartà perpastaruosius 2 mën. ið jø tyèiojosi kiti moksleiviai mokykloje (1 pav.):

2 pav. Saviþudybiø skaièius 100 000 gyventojø (PSO, 2001)

Kitas reprezentatyvus rodiklis þmogþudysèiø skaièius. PSO duome-nimis, 1999 m. jaunø þmoniø (1029 m.) þmogþudysèiø rodiklis Lie-tuvoje 5,4 þmogþudystës 100 000 gyventojø. Ðiuo rodikliu Lietuvanëra pirmaujanti, taèiau pastebëtina, kad jis ir vëlgi yra keletà kartø dides-nis uþ kitø Europos ðaliø rodiklius (3 pav.):

Robertas Povilaitis, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetoBendrosios psichologijos katedros doktorantas, Vilniaus Vaikø linijos koordinatoriusJurgita Valiukevièiûtë, psichologë, Vilniaus Vaikø linijos programø koordinatorë

Priekabiavimas ir jo prevencija mokykloje

1 pav. Moksleiviø, per pastaruosius 2 mën. bent kartà patyræ bendraam-þiø priekabes 2002 m. tyrime dalyvavusiø ðaliø lyginamieji duomenys

Tyrime dalyvavusiø moksleiviø buvo klausiama, ar jie patys daþnaityèiojasi ið kitø vaikø ir paaugliø. Moksleiviø atsakymai ir vël puikiaiatskleidþia didelá priekabiavimo paplitimà Lietuvoje: 76,8 berniukø ir65,1 mergaièiø atsakë, kad bent kartà per pastaruosius 2 mën. pasityèiojoið kitø bendraamþiø mokykloje.

KODËL PRIEKABIAVIMAS YRA TOKIO PLATAUS MASTOREIÐKINYS?

Kalbant apie priekabiavimo paplitimo prieþastis reikia pradëti nuopripaþinimo, kad apie agresijà tarp vaikø negalime kalbëti atskirai nuo kitøagresijos formø: saviþudybiø, þmogþudysèiø, fizinës, seksualinës prievar-tos, reketavimo, terorizmo, karø, genocido. Ðios agresijos formos skirtingulaipsniu yra paplitusios visame pasaulyje. Lyginant skirtingø ðaliø ávairiøagresijos formø paplitimà galima pastebëti, kad Lietuva kai kuriais atvejaisuþima iðskirtinæ pozicijà.

Paminëkime keletà rodikliø. Pavyzdþiui, jau ne vienerius metus Lietu-va pirmauja pasaulyje pagal saviþudybiø rodiklius. 2001 m. PasaulinësSveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje 100 000 gyventojø tenkaapie 44 saviþudybes tai yra rodiklis, keletà kartø didesnis uþ daugumosVakarø Europos ðaliø (2 pav.):

3 pav. Jaunø þmoniø (1029 m.) þmogþudysèiø skaièius 100 000gyventojø (PSO, 2001)

Tai yra kraðtutiniø agresijos formø daþnumo Lietuvoje rodikliai kaipmatome, Lietuvoje nemaþai sutinkama ir kitokios agresijos. O pratæsdamikalbà apie priekabiavimo paplitimo prieþastis, pakalbëkime apie toleranci-jà, o tiksliau apie jos trûkumà. 19992000 m. atliktame Europos verty-biø tyrime 32 ðaliø gyventojai buvo apklausti apie ávairiausias nuostatas irvertybes, apie jø poþiûrius á ávairius jø kasdienio gyvenimo dalykus.Dalis klausimø buvo skirti tolerancijai þmoniø buvo klausiama, ar jietoleruotø ðalia gyvenanèias tam tikras marginalines þmoniø grupes (alko-holikus, serganèiuosius AIDS, musulmonus, èigonus ir pan.), ar svarbitolerancija ir supratimas ðeimyniniuose santykiuose ir pan. Lietuvos gy-ventojø atsakymai iðsiskyrë ið kitø ðaliø. Pateiksime keletà pavyzdþiø:82,1% apklaustøjø teigë, kad alkoholikai yra nepageidaujami kaimynai;67,6% netoleruotø ðalia gyvenanèiø homoseksualiø asmenø; o 55,1% asmenø, serganèiø AIDS. Ðie rodikliai yra vieni didþiausiø ið tyrimedalyvavusiø 32 ðaliø. Tik 56,6% apklaustøjø manë, kad ðeimoje vaikasturëtø mokytis tolerancijos ir pagarbos, ir tik 42,2% sutiko, kad santuo-koje yra svarbus supratimas ir tolerancija pagal ðiuos rodiklius Lietuvaatsidûrë vienoje paskutiniøjø vietø. Tai reiðkia, kad ið visø tyrime dalyva-vusiø ðaliø Lietuvoje buvo itin daug netoleruojanèiø kitokiø þmoniø irbene maþiausiai mananèiø, kad tolerancija yra vertybë, svarbi ðeimyni-niuose santykiuose ar kurios vaikas turëtø iðmokti ðeimoje.

Netolerancija yra pirmas þingsnis á agresijà. Vaikas negimsta nekæsdamasmusulmonø, homoseksualø, serganèiøjø AIDS to jis iðmoksta stebëda-mas aplinkiniø, ypaè suaugusiøjø elgesá. Taigi nesistebëkime agresyviu irþiauriu vaikø elgesiu vaikai yra puikûs mokiniai. Tyèiodamiesi, uþgaulio-dami kitus jie tik demonstruoja tai, kà yra iðmokæ savo aplinkoje.

Nukelta á psl. 10

10 Nr. ? (?) priedaspriekabiavimas ir jo prevencija

MITAI APIE PRIEKABIAVIMÀKalbant apie priekabiavimo paplitimo prieþastis atskiro aptarimo rei-

kalauja tam tikros klaidingos nuostatos, susijusios su vaikø ir paaugliøpatyèiomis. Klaidingos nuostatos yra pirmoji kliûtis, siekiant pripaþintiproblemà ir jà efektyviai spræsti.

1. MITAS: Tyèiojimasis visada buvo ir bus mokyklose ir niekaipnesumaþinsime priekabiavimo masto.

TIESA: Uþsienio ðaliø patirtis rodo, kad ámanoma sumaþinti tyèioji-mosi mokyklose daþnumà, kuriant ir ágyvendinant mokyklose tvarkymosisu tyèiojimusi programas, kuriose dalyvauja visi mokyklos bendruome-nës nariai: moksleiviai, mokytojai, tëvai, psichologai, socialiniai pedago-gai, mokyklos administracija.

2. MITAS: Kiekvienas vaikas privalo iðmokti pastovëti uþ save, todëltam tikra dozë priekabiavimo nekenkia, o tik padeda sutvirtëti, uþsigrû-dinti.

TIESA: Tyèiojimasis ne padeda vaikui sutvirtëti, o þeidþia ir skaudinajá ir gali turëti ilgalaikes pasekmes. Jei vaikas iðmoksta apsiginti ir kovojasu tyèiojimusi naudodamas agresijà tai tik dar labiau didina agresyvauselgesio daþnumà mokyklose. Jei vaikas iðmoksta iðvengti tyèiojimosi, prie-kabiautojas nukreipia savo agresijà á kità vaikà.

3. MITAS: Skøstis apie priekabiavimà yra kvaila ir vaikiðka.TIESA: Vaikai bijo bûti skundikais.Gana daþna nuostata tiek tarp

vaikø, tiek tarp suaugusiøjø, kad skøsti yra blogai. Tai yra labai prastaspoþiûris. Priklijuodami skundiko etiketæ priekabiautojai bando sustab-dyti, kad patiriantis patyèias vaikas kam nors apie tai papasakotø. Vaikas,patiriantis patyèias, kaip tik gali sulaukti kokios nors pagalbos tik tuomet,jeigu apie tai kam nors papasakos. Todël kaip tik labai gerai, jei vaikaipapasakoja kam nors ið suaugusiøjø, kuriais pasitiki, apie tai, kas vyksta,nes efektyviam tvarkymuisi su tyèiojimusi bûtinas suaugusiø dalyvavi-mas.

4. MITAS: Priekabiavimo aukoms reikia pagalbos, o priekabiautojusreikia paprasèiausiai nubausti.

TIESA: Neretai priekabiautojams ne maþiau nei aukoms reikalingapagalba. Neretai vaikai tyèiojasi ið kitø, nes patys turi sunkumø namuo-se ar kur kitur. Todël bûtina pagalbà suteikti ne tik aukoms, bet ir prieka-biautojams.

KÀ GALIMA PADARYTI, KAD PRIEKABIAVIMO BÛTØMAÞIAU?

Ðá klausimà galima kelti ávairiuose lygmenyse individualiame, ben-druomenës, visuomeniniame Mes norëtume pabrëþti mokyklos svar-bà, sprendþiant priekabiavimo problemà. Mokykla yra ta erdvë, kuriojepriekabiavimas yra itin ásitvirtinæs ir paplitæs. Todël mokyklos vaidmuosprendþiant priekabiavimo problemà yra itin svarbus. Uþsienio ðaliø pa-tirtis rodo, kad taikant prevencines programas mokyklos bendruomenëjepriekabiavimo mastà galima sumaþinti nuo 20 iki 80 proc.

Poveiká mokyklos bendruomenëje galima daryti 3 lygiais: Visos mokyklos lygiu. Klasës lygiu. Individualiu lygiu.Veiksmai visos mokyklos lygiu:1. Suburti komandà, kuri bus atsakinga uþ prieð tyèiojimàsi nukreip-

tos strategijos ágyvendinimo koordinavimà. Labai gerai, kai komandà su-daro labai ávairûs þmonës: mokytojai, psichologas, socialinis pedagogas,administracijos darbuotojai, moksleiviai, tëvai.

2. Ávertinti priekabiavimo mastà.3. Surengti konferencijà, diskusijà ar kitoká renginá apie tyèiojimosi

problemà, kuriame dalyvautø kiek ámanoma daugiau mokyklos bendruo-menës nariø. Tokio renginio metu visai mokyklos bendruomenei galibûti pristatyta pati tyèiojimosi problema, jos paplitimas mokykloje, nu-matyta tvarkymosi su tyèiojimusi strategija ar politika.

4. Átraukti visus mokyklos bendruomenës narius: mokytojus, admi-nistracijà, tëvus, moksleivius, kitus mokykloje dirbanèius specialistus psichologà, socialiná pedagogà.

Svarbu, kad kiekvienas mokyklos bendruomenës narys jaustøsi atsa-kingas uþ mokyklos kultûros ir geros atmosferos kûrimà.

5. Kurti atmosferà, nepalankià tyèiojimuisi.Gerai, kai mokyklos bendruomenë turi tam tikras priimtas elgesio

taisykles, kurios sudarytø tyèiojimuisi nepalankios atmosferos kûrimopagrindà. Jeigu mokykloje nieko nedaroma, kad tyèiojimasis bûtø sustab-dytas, mokyklinë aplinka ir kultûra tampa labai palanki tyèiojimuisi.Mokykloje turi bûti aiðkiai ávardinta ir visiems þinoma, kad agresyvuselgesys yra nepriimtinas.

6. Skirti daugiau dëmesio toms vietoms, kuriose tyèiojimasis yra daþ-nas, pvz., pertraukø metu bûtinai kaþkam ið suaugusiøjø bûti korido-riuose, valgykloje ar pan.

Nustaèius vietas ir laikà, kuomet tyèiojimasis yra daþniausias, svarbubûtø imtis priemoniø, kad tos vietos bûtø labiau priþiûrimos, kad josenuolat bûtø koks nors suaugæs þmogus, á kurá galëtø kreiptis moksleiviai.

7. Kurti pasitikëjimo atmosferà, kad vaikai, patiriantys tyèiojimàsi,

dràsiai galëtø papasakoti mokytojui ar kitam mokyklos darbuotojui apietai, kas su juo vyksta. Ávardinti asmenis, á kuriuos vaikai gali saugiaikreiptis.

8. Skatinti paèius moksleivius ásitraukti á priekabiavimo problemossprendimà, pavyzdþiui, ágyvendinant programà Bendraamþiai bendra-amþiams. Tokiu bûdu moksleiviai net tik galëtø patys spræsti ðá reiðkiná,bet ir bûtø skatinamas tinkamas elgesys.

Veikla su vaikais klasëjeSprendþiant priekabiavimo problemà labai svarbu daryti poveiká at-

skirose moksleiviø klasëse. Tyèiojimosi situacijoje daþniausiai dalyvaujane tik agresorius ir auka greta yra ir stebëtojai, kurie taip pat ávairiai galiásitraukti á priekabiavimà ir já paskatinti ar slopinti (4 pav.)

4 pav. Galimi mokiniø vaidmenys priekabiavimo situacijoje(D.Olweus, 1994)

Taigi sprendþiant tyèiojimosi atvejus svarbu átraukti ne tik pagrindi-nius aktyviuosius situacijos dalyvius, bet ir stebëtojus. Todël pagrindinësveiklos, kurias galima atlikti klasëje, yra tokios:

1. Klasës valandëlës apie priekabiavimà. Jø metu su vaikais galimaaptarti tokias temas, kaip: priekabiavimo apibrëþimas, jo pavojai, pasek-mës, keliami jausmai, atsiradimo prieþastys, tvarkymosi su tyèiojimusibûdai, pagalbos kreipimasis ir pan.

2. Klasës elgesio taisykliø kûrimas. Paprasta kalba drauge su vaikaispamëginkite sukurti elgesio taisykles, kad bûtø gera bûti kartu. Pavyz-dþiui:

Mes nenorime, kad mus muðtø, stumdytø ar spardytø. Mes nenorime prasivardþiavimo ar apkalbinëjimo. Mes norime, kad visi klasës vaikai dalyvautø ávairiuose uþsiëmimuo-

se. Mes norime, kad mûsø klasë bûtø draugiðka ir padëtø kiekvienam,

ið kurio ðaipomasi.3. Socialiniø ágûdþiø ugdymas: bendravimo, draugiðkø santykiø uþ-

mezgimo ir palaikymo, konfliktø sprendimo ir pan.4. Klasëje pasitaikanèiø priekabiavimo atvejø aptarimas, naudojant

nekaltinantá poþiûrá. Aptarimø tikslas átraukti á já visus priekabiavimosituacijos dalyvius, paskatinti juos ásisàmoninti savo vaidmená ir kaipvaikai já gali keisti. Svarbu aptarimø metu ne ieðkoti, kas yra kalèiausias, osuprasti, kas nutiko ir kaip visa tai nutiko.

Individualus darbas1. Individualûs pokalbiai su priekabiautojais ir aukomis. Aukai svar-

bu suteikti palaikymà ir supratimà, tuo tarpu pokalbis su priekabiautojuturi bûti nukreiptas ne á jo apkaltinimà, o á netinkamo elgesio keitimàtinkamu.

2. Individualûs pokalbiai su jø tëvais.3. Susitarimas su lyderiaujanèiais moksleiviais, kad jie uþtars silpnesná

ar uþgauliojamà vaikà.4. Iðskirtiniais atvejais priekabiautojo, bet ne aukos, iðkëlimas á kità

mokyklà.

Naudota literatûra:1. Young peoples health in context: Health behavior in school aged

children (HBSC) study: international report from 2001/2002 survey.World Health Organization, 2003.

2. World report on violence and health. World Health Organization,2002.

3. The European values study: a third wave. Source book of the1999/2000 European Values Study surveys. Halman L., WORC, TilburgUniversity, 2001.

4. Focus on Harassment and Intimidation. Responding to Bullyingin secondary School communities. 2001.

Atkelta ið psl. 9

11Nr. ? (?) priedas naudinga þinoti

Hidrokoloidasdrëgnam þaizdø gydymui

Jau daugelá metø hidrokoloidinis tvarstis - Hydrocoll pateisi-na viltis gydant lëtines þaizdas. Hydrocoll savaime prilimpan-tis, greitai absorbuojantis hidrokoloidinis tvarstis, padengtas pu-siau pralaidþia, taèiau atsparia bakterijoms ir vandeniui poliure-tano folija, apsauganèia þaizdà nuo vandens ir bakterijø pateki-mo. Þaizdos sekretas yra absorbuojamas hidrokoloido hidrofili-niø daleliø, kurios sudarytos ið natrio karboksimetilceliuliozës.Ðios dalelës iðburksta ir pavirsta þëlë mase. Po tvarsèiu daugëjaþëlë pavidalo masës, kuri iðkloja þaizdà ir palaiko joje drëgnà ap-linkà (1 pav.). Kadangi Hydrocoll tvarsèio koloidinës dalelës yraypatingai hidroakyvios, Hydrocoll pasiþymi labai geromis absor-buojanèiomis savybëmis. Perteklinis sekretas su bakterijomis brin-kimo proceso metu greitai sugeriamas á gelio struktûrà ir saugiaiuþrakinamas.

Granuliacijø fazëje drëgna aplinka stimuliuoja fibroblastø veik-là, kurie skatina granuliacinio audinio formavimàsi. NaudojantHydrocoll drëgnà aplinkà galima iðlaikyti be sekreto susikaupi-mo pavojaus, net naudojant tvarstá ilgesná laikà.

Hydrocoll tvarstis palaikydamas drëgmæ þaizdoje, apsaugo gra-nuliacinius audinius nuo iðdþiûvimo. Kadangi poliuretano foli-ja yra pusiau pralaidi, todël skysèio perteklius gali iðgaruoti (2pav.). Tokiu bûdu þaizda apsaugoma nuo maceracijos. Tai lei-dþia tvarstá naudoti ilgesná laikà. Epitelizacijos fazëje drëgna ap-linka skatina epitelio làsteliø migracijà ir dalinimàsi. Nesant kom-plikacijø Hydrocoll tvarstá ant þaizdos epitelizacijos fazëje galimalaikyti net keletà dienø, kol epitelizacijos procesas visiðkai pasi-baigia. Susidaræs þelatininis sluoksnis neprilimpa prie þaizdos.Tvarstis nuimamas neskausmingai, nepaþeidþiant naujai susifor-mavusiø audiniø.

Naudojant Hydrocoll didelë praktinë nauda yra ta, kad hid-rokoloido dalelës absorbuodamos þaizdos sekretà nesuskystëja,

Naudojimas:Nuimti apsauginius lapelius, uþdëjus Hydrocoll tvarstá, pri-

spausti ir palaikyti já ranka (tvarstis turi dengti þaizdos kraðtusapie 2 cm). Nuo kûno ðilumos tvarstis suminkðtës ir stabiliaiprisitvirtins lipniu kraðtu. Iðorinis sluoksnis atsparus bakterijomsir vandeniui, veikia kaip patikimas barjeras prieð bakterijas ir ap-saugo odà nuo neðvarumø ir drëgmës. Aktyvûs þmonës gali sutvarsèiu maudytis po duðu, nenuëmæ tvarsèio.

Tvarstis keièiamas, jei paðviesëja spalva ir susidaro pûslës.Hydrocoll tvarsèio keitimà pradëkite nuimant nuo vieno kraðto,o po to atsargiai paðalinkite visà tvarstá. Esant negausiai sekrecijai,Hydrocoll tvarstis ant þaizdos gali bûti laikomas iki 7 dienø.

Indikacijos:Hydrocoll tvarstis tinka lengvai ir vidutiniðkai sekretuojan-

èioms þaizdoms, ypatingai lëtinëms sunkiai gyjanèioms, kai ilgaiir sunkiai formuojasi granuliacijos,pvz. Ulcus cruris arba pragu-los. Taip pat indikuotinas, esant antro laipsnio nudegimams.

Hydrocoll sacrall tai tvarstis, skirtas praguloms kryþkau-lio srityje gydyti. Jis turi unikalià lenkimo juostà, kuri gerai ati-tinka kûno formas.

Hydrocoll concave skirtas þaizdoms alkûnës ar kulno srity-je gydyti. Tvarstis nesuvarþo judesiø.

Gausiai sekretuojanèioms, kraujuojanèioms ar ûmioms þaiz-doms Hydrocoll tvarstis naudojamas po atitinkamo þaizdos pra-dinio gydymo, sustabdþius kraujavimà.

Kontraindikacijos: Hydrocoll tvarstis negali bûti naudojamasesant atviriems kauliniams, raumeniniams ar sausgysliniams au-diniams. Taip pat infekuotoms lëtinës tuberkuliozës, sifilio su-keltoms opoms ar giliai esanèioms grybelinëms infekcijoms beitreèio laipsnio nudegimams gydyti. Infekuotos þaizdos prieð taiturëtø bûti gydomos TenderWet 24 ar kalcio alginatiniu tvars-èiu Sorbalgon.

Hydrocoll sterilûs, supakuoti po vienà, yra ðiø dydþiø 5x5cm; 7,5x7,5 cm; 10x10 cm, 15x15 cm; 20x20 cm, Hydrocollsacral (12x18 cm), Hydrocoll concave (8x12 cm).

Parengta pagal: Hydrocoll in neuer Qualität für eine optimierteWundbehandlung, PflegeDienst 1/2003, psl.18 ir medþiagà

internetiniame tinklalapyje www.hartmann.info

iðburkusi gelio struktûra lieka stabili. Þaizdoje praktiðkai neliekaþëlë likuèiø (3 pav.), iki ðiol tekdavo iðplauti þëlë liekanas, kuriosbûdavo panaðios á pûlius konsistencijos. Tvarsèio keitimas ta-po lengvesnis ir, aiðku, malonesnis slaugos personalui.

Hydrocoll patikimai prilimpa, malonus odai, gali bûti nau-dojamas esant jautriai odai. Be to jis yra plonesnis, lankstesnis irlengvai permatomas. Todël Hydrocoll gerai priglunda prie ávai-riø kûno vietø. Labai ploni tvarsèio kraðtai leidþia Hydrocoll netið arti atrodyti nematomu, prie to prisideda ir tvarsèio spalva.

12 Nr. ? (?) priedasnaudinga þinoti

Hydrosorb comfortdrëgnam þaizdø gydymui

Pirmieji sintetiniai hidrogeliai buvo sukurti èekø chemikø Wich-terle ir Lim. Hidrogeliai, tokie kaip Hydrosorb comfort, dël dideliovandens kiekio savo molekulinëje struktûroje drëkina þaizdà tuojpat, t. y. tik uþdëjus tvarstá. Tuo jie skiriasi nuo kitø tvarsèiø, skirtødrëgnam þaizdø gydymui.

Hydrosorb comfort permatomas hidrogelio tvarstis ið absor-buojanèiø poliuretano polimerø, kuriø trijø dimensijø gelio struktû-roje yra didelë vandens dalis, kuri sudaro apie 60 proc. Iðorinë tvars-èio pusë padengta bakterijoms ir vandeniui atsparia poliuretano foli-ja, kuri yra pralaidi vandens garams. Poliuretano folija sukuria efek-tyvø barjerà, kad nepatektø bakterijos, bei uþtikrina gerà drëgmësbalansà, nes perteklinë drëgmë atiduodama per folijà vandens garøpavidalu. Hydrosorb comfort turi platø lipnø kraðtà, kuris uþtikrinamalonià odai ir patikimà tvarsèio fiksacijà.

greitos reepitelizacijos su kosmetiniu efektu. Hydrosorb comfortlabai tinka drëgnam granuliacijø ir epitelio palaikymui bei jø apsau-gai, todël yra idealus tvarstis tolesniam þaizdø gydymui pagal þaizdosgijimo fazes po gydymo TenderWet 24 ar kalcio alginatu Sorbal-gon.

Hydrosorb comfort pasiþymi visai kitu absorbavimo bûdu neitekstiliniai tvarsèiai, kalcio alginatai ar hidrokoloidai. Jis sugeriaskysèius ne spontaniðkai, kaip minëti tvarsèiai, tvarsèio sekreto ab-sorbavimo galimybës pasireiðkia po tam tikro laiko ir po truputádidëja. Tokiu bûdu Hydrosorb comfort uþtikrina ilgalaikæ nuolati-næ sugërimo galimybæ. Todël Hydrosorb comfort tvarsèio nereikiataip daþnai keisti, atsiþvelgiant á susikaupusio sekreto kieká, tvarstisgali bûti ant þaizdos iki 7 dienø. Kad sugërimo galimybës jau iðnau-dotos, parodo panaðios á pûsles deformacijos arba tvarsèio padrums-tëjimas. Kadangi Hydrosorb comfort nesugeria spontaniðkai, jis ne-tinka gausiai sekretuojanèiø ir kraujuojanèiø þaizdø prieþiûrai, nesdidelis sekreto ir kraujo kiekis nebus gana greitai sugertas. Tokiuatveju Hydrosorb comfort galima naudoti po atitinkamos pirminësþaizdos prieþiûros ir visiðko kraujavimo sustabdymo. Dël Hydro-sorb comfort iðorinëje pusëje esanèio centimetrinio tinklelio galimatiksli þaizdos dokumentacija ir aiðkiai galima stebëti þaizdos gijimoprocesà. Ant tvarsèio þymekliu galima paþymëti þaizdos kraðtus irremiantis centimetriniu tinkleliu lengvai apskaièiuoti þaizdos plotà.

Ðios tvarsèio savybës: didelis vandens kiekis, minkðtumas, elas-tingumas, atraumatinis poveikis padaro Hydrosorb comfort tartumantra oda. Jis puikiai priglunda, lengvai vësina þaizdà, pacientai pa-þymi, kad tai malonu ir maþina skausmà. Ðis poveikis ypaè svarbus,pvz., pavirðinëms epitelinëms þaizdoms, tokioms kaip odos donori-në vieta, dël atvirø nervø galûnëliø daþnai gali bûti labai skausmin-gos.

Hydrosorb comfort visada bûna drëgnas ir net ilgesná laikà lai-kant ant þaizdos, nuimamas neskausmingai, nesukelia þaizdos suer-zinimo, nes tvarstis neprilimpa prie þaizdos. Be to, absorbuodamasþaizdos sekretà á gelio struktûrà, Hydrosorb comfort uþdaro ir kva-po molekules. Hydrosorb comfort gelio struktûra taip sukurta, kadji neiðtirpsta (nesuyra) absorbavusi þaizdos sekretà. Todël Hydro-sorb comfort nuimamas kaip vientisas tvarstis, tai palengvina tvars-èio keitimà. Ant þaizdos nelieka jokiø tvarsèio likuèiø.

Indikacijos / kontraindikacijosHydrosorb comfort skirtas neinfekuotø, lengvai eksuduojanèiø

þaizdø, esanèiø granuliacijø ar epitelizacijos fazëj, gydymui, pvz.,Ulcus cruris ávairios genezës, praguloms. Taip pat indikuotinas esantI ir II a laipsnio nudegimams, reepitelizacijai skatinti odos donorinë-se vietose po odos transplantanto nuëmimo, prieð tai adekvaèiaisustabdþius kraujavimà.

Hydrosorb comfort nenaudoti esant atviriems kauliniams, rau-meniniams ar sausgysliniams audiniams bei infekuotoms þaizdoms,pvz., lëtiniø infekcijø (TBC, sifilio) sukeltoms opoms ar giliai esan-èioms grybelinëms infekcijoms, III laipsnio nudegiminëms þaiz-doms.

Hydrosorb comfort reikia parinkti tokio dydþio, kad tvarstisuþeitø uþ þaizdos kraðtø apie 2 cm. Esant didelëms þaizdoms, tvars-èius galima dëti uþleidþiant kraðtus vienà ant kito.

Norëdami uþdëti tvarstá:a) nuimkite apsauginæ mëlynà folijàb) uþdëkite Hydrosorb comfort, prispauskite lipnø kraðtàc) abiejose pusëse rodyklyèiø kryptimi nuimkite folijàJei Hydrosorb comfort reikia naudoti sànariø srityje, nenuëmus

apsauginës mëlynos folijos padaromi ákirpimai ir pagal poreiká sukli-juojami vienas ant kito.

Norëdami nuimti tvarstá, atklijuokite vienà tvarsèio kampà iratsargiai nuimkite tvarstá. Hydrosorb comfort: sterilûs, supakuotipo vienà, yra ðiø dydþiø 7,5x10 cm, 12,5x12,5 cm.

Parengta pagal: Transparente Hydrogele für die feuchteWundbehandlung, Hartmann WundForum 1/2003, p. .2731.

Hydrosorb comfort veikimo mechanizmas:tvarstis nuo pat pradþiø drëkina þaizdà (1 pav.). Tuo pat metu

sugeria pertekliná sekretà, kuris uþdaromas gelio struktûroje (2pav.).

Po tvarsèiu susidaro mikroklimatas, kuris stimuliuoja ir regu-liuoja làstelinius procesus. Kiti pranaðumai, tokie kaip permatomu-mas, minkðtumas, skausmà ðvelninantis, atraumatinis (spaudimo jë-gà maþinantis) efektas þymiai padidina hidrogelio naudingumà.

Dël didelio vandens kiekio tvarsèio molekulinëje struktûroje þaiz-da apsaugoma nuo iðdþiûvimo ir rando susiformavimo. Tuo paèiumetu Hydrosorb comfort absorbuoja sekreto pertekliø ir uþdarogelio struktûroje. Ðis nenutrûkstamas pasikeitimas uþtikrina opti-malià drëgnà aplinkà, kuri greitai pagerina vietines þaizdos gijimosàlygas ir tokiu bûdu skatina granuliacinio audinio formavimàsi. Kli-nikinë patirtis, naudojant Hydrosorb comfort tvarstá, leidþia tikëtis

13Nr. ? (?) priedas vaikø traumatizmo prieþastys

Albina Pulkauninkienë, Rûta ButkuvienëVILNIAUS KOLEGIJA SVEIKATOS PRIEÞIÛROS FAKULTETAS

VAIKØ TRAUMATIZMO PREVENCIJA

Nukelta á psl. 14

Pavojai:u uþdusimo;u iðkritimo;u nukritimo;u prigërimo;u ásipjovimo;u nudegimo;u susiþeidimo;u elektros ðoko;u sukratytonaujagimiosindromo pavojusir kt.

Prevencija:Ø lova stabili, tvirta, nejudri;Ø vystymo stalas stabilus, nejudrus;Øtikrinti vandens temperatûràmaudant kûdikius;Ø nereikia pagalviø, storø uþtiesalø;Ø pritvirtinti daiktus, kadnenukristø;Ø patraukti gëles;Ø paslëpti vaistus;Ø nedengti staltiesiø;Ø automobilio këdutë;Ø apsauginës tvorelës.Ø nepurtyti, nekratyti ir kt.

Vaikø amþius 012 mën.

Nepalikti vieno vaiko be prieþiûros!

Pavojai:u nukritimo;u iðkritimo;u uþsigavimo;u uþspringimo;u uþdusimo;u skendimo;u nusideginimo;u apsinuodijimø;u autoavarijø ir kt.

Vaikø amþius 13 metai

Prevencija:Ø varteliai, grotelës apsaugoti;Ø uþtvarai ant viryklës;Ø veþimëliai stabilûs;Ø dviratukai, triratukai ir ðalmai;Ø þidiniai, griliai;Ø uþdengti H

2O statines;

Ø uþdengti kanalizacijos ðulinius;Ø uþdaryti langai;Ø saugios këdutës, dirþai, atðvaitai;eismo taisykliø mokymas.

Nepalikite vaiko be prieþiûros!

Pavojai:u þiemos sportotraumø pavojus;u susidûrimo rizika;u nukritimo rizika;u autoavarijø pavojus;u nuskendimo pavojus;u nudegimø ir klausossutrikimø pavojus;u apsinuodijimøpavojus.

Vaikø amþius 37 metai

Peiliai, adatos, degtukai ne maþø vaikø þaisliukai!

Prevencija:Ø saugios rogutës irtinkama vieta;Ø ðalmai;Ø dviratukai stabilûs ir tikaikðtelëse;Ø automobilio këdutë irsaugos dirþai;Ø gelbëjimo liemenës;Ø atðvaitai;ugnies ir sprogmenø pavojøprevencija, kaip elgtisuþsidegus popieriui.

Remiantis literatûros ðaltiniais mokyklinës traumos su-daro 9,722 % visø traumø. Mokyklose ávykusiomis trau-momis domimasi visose pasaulio ðalyse, taip pat ir Lietu-voje. Jos analizuojamos, aiðkinamos prieþastys. Ðvedijojeiðleistas ástatymas, kur mokykla prilyginta darbo vietai,nes vaikai èia praleidþia didelæ savo laiko dalá ir Darboapsaugos aktas ápareigoja prisiimti didelæ atsakomybæmokyklos administracijai ir personalui uþ vaikø saugumàmokykloje bei jos aplinkoje.

Vaikø traumatizmas yra viena opiausiø problemø dau-gelyje pasaulio ðaliø. Kasmet nuo traumø mirðta apie 20000 vaikø. Ne iðimtis ir Lietuva. Pas mus nuo nelaimingøatsitikimø ir traumø kasmet mirðta apie 400 vaikø iki 18metø. Vaikø iki 14 metø amþiaus pagrindinë mirties prie-þastis yra nelaimingi atsitikimai. Jie sudaro apie 50 %.Daþniausiai vaikai nuskæsta, þûsta autotransporto trau-mø metu, nudega, apsinuodija. Traumatizmo lygis nema-þëja ir 20002003 metais praktiðkai nesikeitë rodikliai,todël traumatizmo prevencija ypaè aktuali ne tik medici-ninë, bet ir socialinë problema.

Atsiþvelgiant á aukðtà traumatizmo lygá ðalyje, Lietu-vos Sveikatos programoje numatyta iki 2010 metø su-maþinti nelaimingø atsitikimø skaièiø 30 %, teikiant pri-oritetà vaikø traumatizmo ir mirtingumo nuo traumømaþinimui. Taèiau vis dëlto traumatizmo problemai san-tykinai dëmesio skiriama maþai.

Analizuojant situacijà nepavyko rasti bendros preven-cinës vaikø traumatizmo programos, kurios pagrindinistikslas bûtø sumaþinti vaikø nelaimingø atsitikimø, trau-mø skaièiø. Norint tai atlikti bûtina gerai koordinuoti veik-là, kurioje dalyvautø ávairiø srièiø ir þinybø atstovai.

Pagal prieþastis vaikø traumatizmas skirstomas á 5 gru-pes:

1. Buitinës traumos, ávykusios namie, sode, kieme, mið-ke, nudegimai, kritimai, elektros traumos, apsinuodiji-mai, uþspringimas ir kt.;

2. Gatvës traumos:Ø susijusios su transportu;Ø nesusijusios su transportu.

3. Mokyklinës traumos:Ø per fizinio lavinimo pamokas;Ø per kitas pamokas (chemijos, fizikos, darbø);Ø per pertraukas.

4. Sporto traumos:Ø treniruotës, varþybos;Ø neorganizuoto sporto.

5. Kitos:Ø nuskendimas, gyvuliø, vabzdþiø ágëlimas,

saviþudybës, þmogþudystës.

Tik iðsiaiðkinus ðiø traumø prieþastis, jas iðanalizavusbûtø galima numatyti prevencines priemones. Bûtina ið-analizuoti ir tas situacijas, kurios baigësi be konkreèiøpasekmiø, tai yra kai neávyko trauma, vaikas nesuþaloja-mas. O tos situacijos tai ávairaus sunkumo traumø, tarpjø ir mirtinø, atsiradimo pirminë stadija.

Vaikø traumø prevencijà geriausiai bûtø nagrinëti pa-gal vaikø amþiø, nes vienokios traumos bûna maþes-niems, kitokie pavojai tyko didesniø.

14 Nr. ? (?) priedasvaikø traumatizmo prieþastys

KURIAMOS SPECIALIOS MOKYKLOS SKIRTOSPREVENCINËS PROGRAMOS

Vilniaus mieste vaikø traumatizmas yra pats didþiau-sias Lietuvoje, pvz., 2000 metais fiksuota 200 traumø /1000 vaikø; 2001 metais 230 traumø /1000 vaikø. Lie-tuvoje registruojama 6 kartus daugiau traumø tarp moks-leiviø negu, tarkim, Ðvedijoje.

Vilniaus Visuomenës sveikatos centras irgi parengë su-siþalojimø prevencijos programà pagal Ðvedijos bendruo-menës susiþalojimø maþinimo programø modelá. Progra-mos tikslas iðanalizuoti nelaimingø atsitikimø prieþas-tis, daþná bei iðmokyti vaikus, kaip iðvengti nelaimingøatsitikimø. Á programà átraukta 10 atsitiktinai parinktøVilniaus miesto mokyklø, apklausiant 567 klasiø moki-nius.

Analizuojant apklausos duomenis konstatuota, kaddaþniausiai vaikai susiþaloja:u pamokø (fizinio lavinimo) metu;u pertraukos metu;u uþklasiniø uþsiëmimø metu;u po pamokø;u prieð pamokas.Neretai traumos ávyksta dël netinkamø, nesutvarkytø

sporto prietaisø netvirtø, iðklibusiø lygiagreèiø, blogaiátvirtintø gimnastikos þiedø, dël blogos apsaugos ar josnebuvimo atliekant pratimus.

Mokyklinio amþiaus vaikø daþniausiai patiriamostraumos

u lûþimai;u iðnirimai;u raiðèiø-sausgysliø patempimai;u þaizdos;u smegenø sukrëtimas;u autotransporto traumos:Ø vairavimas iðgërus daþniausiai vairuoja iðgëræ 15

21 metø asmenys;u pësèiøjø traumos.

Fizinio lavinimo pamokø metu ávykstanèiø traumø pre-vencija:Ø pamokas vesti tinkamai árengtoje sporto salëje;Ø atliekant gimnastikos pratimus vaikas turi bûti sau-

gomas;Ø prieð varþybas turi bûti mankðta, treniruotës orga-

nizmo apðilimui;Ø laikytis sportinës drausmës, neiðdykauti;Ø tinkamai (adekvaèiai) parinktos fiziniø pratimø nor-

mos, atsiþvelgiant á mokiniø fizinæ bûklæ ir individualiussugebëjimus;Ø vengti mokiniø pervargimo;Ø mokyti vaikus, iðaiðkinti jiems apie galimus pavojus

ir patarti, kaip apsisaugoti.

Suþalojimø (traumø), ávykstanèiø per pertraukas, pre-vencija:Ø saugi fizinë aplinka (sûpynës, karstyklës, laiptø

turëklai, nepatogûs slenksèiai ir kt.);Ø sustiprinti prieþiûrà (mokyti drausmingo elgesio

pertraukø metu, aiðkinti apie nelaimingus atsitikimus);Ø mokiniø judrumo iðsaugojimas organizuojant

pertraukø metu vaikø stebëjimà (neleisti stumdytis antlaiptø, þaisti prie atviro lango, ásivelti á muðtynes);Ø vengti ðiurkðtumo, þiauraus elgesio apraiðkø.

Apibendrinant iðnagrinëtas vaikø traumø prieþastisgalima bûtø numatyti pagrindines vaikø traumatizmoprevencines kryptis:Ø tiksli vaikø traumø, nelaimingø atsitikimø apskaita

ir analizë;Ø tëvø ðvietimas (pokalbiai su jais, TV laidos, straipsniai

laikraðèiuose bei þurnaluose ir kt.;

Ø mokyklos bendruomenës ðvietimas apie nelaimingusatvejus;Ø medicinos, sveikatos prieþiûros fakultetø studentø

ðvietimas (paskaitos apie traumatizmo prevencijà,stendø, plakatø ruoðimas, parodos, uþsakomieji tyrimai,mokslinis tiriamasis darbas;Ø bendrosios praktikos slaugytojø þiniø apie vaikø

traumatizmà atnaujinimas tobulinimosi kursuose;Ø bendravimas su visuomenës sveikatos centrais, keliø

policija ir kitomis institucijomis, atsakingomis uþ vaikøsveikatà;Ø vaikø mokymas: viktorinos, pieðiniø-fotonuotraukø

konkursai, kur vaikai vaizduoja pavojus, nesaugias vietas,mokymas plaukti, atðvaitø segëjimas ir kt.;Ø mokyti nepasimesti, surinkti telefono numerá 112 ir kt.

Amerikieèiø mokslininkas V.Hadonas pasiûlë 10 uni-versaliø traumø prevencijos bûdø. Ðiame pieðinyje pavaiz-duotas pavojus vandens ðaltinis. Suaugusieji, besirûpi-nantys vaikø traumø prevencija, turëtø ásidëmëti ðiuosaiðkiai pavaizduotus prevencijos bûdus.

Atkelta ið psl. 13

IÐVADOS1. Bûtina tiksli nelaimingø atsitikimø, traumø apskai-

ta ir analizë.2. Planuojant ir ágyvendinant vaikø traumatizmo ma-

þinimo programas bûtinas: kompleksinis, visaapimantispoþiûris, ilgalaikis poveikis, bendradarbiavimas ir visø ben-druomenës lygiø átraukimas.

3. Saugokime vaikus. Nepalikime vaikø be prieþiûros!!!

LITERATÛRA1. Barkauskienë R. Suþalojimø prevencija Vilniaus miesto

mokyklose. 2001. P. 3033.2. http:/www.medicine.lt3. http:/www.neurosurgery.lt4. Karmanovas V. Vaikø trauma. 2000.5. Lietuvos sveikatos programa 19972010. LSAM: Vilnius, 1998.6. Roach J.O. Injuries kill over 20 000 children in year in

developed countries BMJ. 2001. P. 317322.7. Siaurusaitis B. Vaikø traumatizmo problemos Lietuvoje,

praneðimø tezës. 2000.8. Stankevièienë S. ir kt. Gyvenimo metai, prarasti Lietuvos

vaikø ir paaugliø, mirusiø dël nelaimingø atsitikimø, apsinuo-dijimø ir traumø. Sveikatos mokslai Nr. 7, 2002. P. 1015.9. Sveikatos mokslai, Nr. 8. 2003.

15Nr. ? (?) priedas slauga onkologijoje

3.2 Pooperacinë slaugaJei pacientei nustatomas piktybinis auglys, tai já reikia paðalinti

gana plaèiose ribose kartu su sritiniais limfmazgiais, kad vietiniorecidyvo rizika bûtø kiek galima maþesnë. [19]. Krûties vëþio gydy-mo taktika priklauso ir nuo ðiø veiksniø: naviko iðplitimo laipsnio,lokalizacijos bei bendros ligonës bûklës. [20]. Pacientëms, sergan-èioms krûties vëþiu, atliekamos ðios operacijos:

Mastektomija tai operacija, kurios metu visiðkai paðalinamakrûtis, daþniausiai ir paþasties limfmazgiai.

Kvadrantektomija tai operacija, kurios metu paðalinama da-lis krûties, t. y. navikas sveikø audiniø ribose.

Krûties rekonstrukcinës operacijos taikomos jau iðgydytomsligonëms, be naviko recidyvo ir progresavimo poþymiø. [21].

Pacientei paðalinus krûtá, atsiranda didelë pooperacinë þaizda.Po operacijos pacientëms uþdedamas spaudþiamasis tvarstis, kadsumaþëtø pooperacinio kraujavimo pavojus. Paprastai á þaizdà, arlikusià krûties dalá ir á paþastá ávedamas drenas. Dabar naudojamiuþdaro drenavimo prietaisai, o gydytojas kiekvienà kartà sprendþia,ar bus atliekamas aktyvus drenavimas, t. y. vakuminis siurbimas. Pooperacijos pacientës dar kurá laikà bûna pooperacinëje prabudimopalatoje. Vëliau perkeltos á skyriø guldomos ant nugaros ar sveikoðono. Praëjus kuriam laikui pacientës pradeda justi skausmà ope-ruotoje rankoje. Tada bandome pakeisti rankos padëtá, o jei tainepadeda ir skausmas nerimsta, leidþiami nuskausminamieji vaistaipagal gydytojo paskyrimus.

Pirmà parà po operacijos sekame pacientës kraujospûdá, pulsà, arveikia vakuminë sistema, stebime tvarsèius, nes per juos gali sunktiskraujas.

Slaugytoja privalo pasiteirauti pacientës, ar ji guli patogioje pa-dëtyje, apþiûri, ar nëra susiraukðlëjusi paklodë visa tai ir dar dau-giau yra veiksniai, stiprinantys skausmo iðgyvenimà. Net ir patysgeriausi vaistai veiks daug blogiau, jei slaugytoja nepadës pacienteiatlikti ðiø kasdieninæ gerovæ uþtikrinanèiø darbø.

Pacientæ, kuri pirmiausia bijo skausmø, reikia uþtikrinti, kadpersonalas ir slaugytoja darys viskà, kas nuo jø priklauso, kad skaus-mai bûtø kontroliuojami [19].

Daþnai skausmà þymiai paprasèiau numalðinti, iðsklaidant ligo-nës nuogàstavimus, ja rûpinantis bei globojant nei vartojant skaus-mà malðinanèius medikamentus [22].

Didelæ reikðmæ pacienèiø pooperacinei slaugai bei jø sveikatosgerëjimui turi personalo bendravimas su paèia paciente. Geras ben-dravimas sëkmingos slaugos pagrindas. Operuotoms pacientëmsgali prireikti patarimo, nuraminimo, paaiðkinimo ar draugiðko irnuoðirdaus bendravimo.

Bendravimà sudaro daug sudëtiniø daliø;n Dëmesingumas tai pritarimas ir susidomëjimas kito asmens

problema;n Iðklausymas sugebëjimas iðgirsti tai, ko ligonës nepasako, o

tik uþsimena;n Rûpinimasis tai pagarba kitam þmogui ir galimybë atskleisti

save patá;n Ásijautimas kai þmogus mëgina ásivaizduoti save kito vietoje;n Nuoðirdumas sugebëjimas suprasti kito þmogaus jausmus,

kas sustiprina asmens pasitikëjimà paèiu savimi;n Pagarba rodo, kad á þmogø þiûrima kaip á vertybæ, nepaisant

jo silpnumo stengiamasi suteikti jam globà.Sàþiningas, profesionaliai atliekamas slaugytojos darbas ne tik

psichologiðkai stiprina ligonio tikëjimà medicina, bet ir objektyviaipadeda sveikti ir pasveikti.

4. Psichologiniai slaugos aspektaiNuo gilios senovës krûtys derlingumo bei vaisingumo simbolis.

Suprantama, kad bet kokia krûties deformacija, asimetrija, jau ne-kalbant apie krûties paðalinimà, tai didþiulis stresas. Daugumapacienèiø po krûties paðalinimo operacijos paþymi fiziná defektà,jauèia praradusios patrauklumà.

Esminis seksualumo poþymis, svarbus lytiniø santykiø aspektasyra þmogaus fizinis patrauklumas. Tyrimai rodo, kad fiziðkai pa-traukliems þmonëms visur ir visada geriau sekasi.

Iðvaizdos pasikeitimas neiðvengiamai keièia ir paties þmogausávaizdá. Bet kuris defektas, toks kaip pooperacinis randas, nekalbantjau apie krûties nebuvimà, pakeièia þmogaus susidarytà ávaizdá.

Krûties paðalinimas yra didþiulá moters susirûpinimà kelianèiofizinio praradimo ir defekto pavyzdys. Daugelis pacienèiø daþniau-siai nenori matyti pooperacinës þaizdos, ypaè kai pirmà kartà keièia-mas tvarstis. Toká pacientës nenorà turi gerbti ir suprasti tiek gydy-tojas, tiek slaugytoja. Pacientei labai sunku susitaikyti su tuo, kadkrûties jau nebëra, o likæs tik didelis randas.

Kaip parodë Schain W.S. ir bendradarbiø tyrimas [23], praëjus 6mënesiams po operacijos, moterys, kurioms buvo paðalinta krûtis,turëjo daugiau seksualiniø problemø ir jautësi maþiau kontroliuo-janèios savo gyvenimà, nei moterys, kurioms atlikta krûtá iðsaugantioperacija.

Pacientës, kurioms paðalinta krûtis, labiau linkusios á depresijà.Pagrindiniai depresijos poþymiai tai liûdna nuotaika, sumaþëjæinteresai ir pasitenkinimas. Taip pat pastebima susilpnëjusi koncen-tracija ir dëmesys, sumaþëjæs savæs vertinimas bei pasitikëjimas savi-mi, kaltës ir bevertiðkumo idëjos, niûrus ir pesimistinis ateities ási-vaizdavimas, sutrikæs miegas, sumaþejæs apetitas. Ðios pacientës turidaug fiziniø negalavimø, taèiau nesugeba ávertinti savo dvasinës bûk-lës.

Bendraudama su tokiais ligoniais slaugytoja turëtø visiðkai pa-naudoti savo psichologijos þinias. Be to, tokiems ligoniams taikomaindividuali psichoterapija, ðviesos terapija, muzikos terapija, fiziniaipratimai.

Psichologinë pagalba yra sudëtinë operuotø ligoniø slaugos dalis,kurios reikðmë tolesniam ligonës likimui yra ne maþiau svarbi neipuikiai atlikta operacija ar neskausmingai atlikta injekcija.

4.1 Pooperacinës reabilitacijos svarbaReabilitacija tai kompleksinis medicininiø, socialiniø, pedago-

giniø, profesiniø priemoniø taikymas norint maksimaliai atstatyti poopeacijos sumaþëjusá funkciná aktyvumà.

Atlikus krûties paðalinimo operacijà, kartais pacientëms tokiaoperacija sukelia daug neigiamø pasekmiø:

3 sumaþëja peties sànario judrumas;3 sumaþëja operuotos pusës galûnës raumenø jëga, kas veda prie

iðkreiptos laikysenos;3 neretai atsiranda rankos edema dël paðalintø limfiniø mazgø.

[24].Edemø polinká galima sumaþinti, jei gulinèios pacientës ranka

pakeliama ir kad ranka gulëtø natûraliai ir tokia padëtis bûtø maloniligonei.

Prieðoperacinës ir pooperacinës slaugos ypatumai,sergant krûties vëþiu

Genutë JasinskienëBendrosios praktikos slaugytoja Vilniaus universiteto Onkologijos institutas

Nukelta á psl. 17

(Pabaiga)

16 Nr. ? (?) priedassavarankiðkos studijos

Karðèiavimas.Meningokokinë

infekcija

Studijø Pirmoji medicinos pagalba trukmë:2004 m. sausis 2005 m. vasaris. 2005 m.

balandis praktinis mokymas. (40 val.)

Mokomàjà medþiagà ðiems nuotoliniamsmokymams parengë

gydytoja Vanda PUMPUTIENË.

Pastovi þmogaus kûno temperatûra pri-klauso nuo ðilumos gamybos, ðilumos skyri-mosi ir abu ðiuos procesus derinanèios cen-trinës termoreguliacijos (galvos smegenø po-gumburyje). Ðilumos gamybà ir atidavimà,hiperterminá sindromà jau analizavome anks-tesnëse temose. Dabar paliesime kitas pavo-jingas organizmo bûkles, kur vienas ið sin-dromø yra karðèiavimas. Kadangi nagrinësi-me meningokokinæ infekcijà, pradþioje pri-siminkime galvos smegenø dangalus. Galvossmegenis gaubia trys dangalai: kietasis, vora-tinklinis ir ðvelnusis.

Kietasis dangalas, dura mater, yra tvir-ta, kieta fibrozinio audinio plëvelë. Jis suau-gæs su kaukolës kaulø vidiniu pavirðiumi irsudaro antkaulá. Prie kaukolës pamato kau-lø vidinio pavirðiaus jis priaugæs gana tvirtai.Tuo tarpu prie skliauto kaulø jis priaugæssilpnai, todël per galvos traumà iðsiliejæs krau-jas gana nesunkiai já atskiria. Ásidëmëtina,kad nuo kietojo smegenø dangalo atskylapertvaros.

Voratinklinis dangalas, arachnorideaencephali tai plona, skaidri, permatomajungiamojo audinio plëvë, beveik neturintikraujagysliø. Jis labai prigludæs prie smegenøpavirðiaus, taèiau á smegenø vagas nenusilei-dþia. Dangalo pavirðiuje gausu voratinkliniøgranuliacijø. Vietomis jos áaugusios á kietojodangalo anèius. Jos perduoda smegenø skys-tá á veninæ sistemà. Tarpas tarp voratinklinioir kietojo dangalø yra vadinamas subdurali-niu tarpu, cavum subdurale.

Ðvelnusis dangalas, pia mater encepha-li, yra labai plona, permatoma, turinti daugkraujagysliø jungiamojo audinio plëvelë. Jitiesiogiai ðliejasi prie galvos smegenø, deng-dama net ir vagas. Tarp ðvelniojo ir voratin-klinio dangalo esantis tarpas yra vadinamassubarachnoidiniu tarpu, cavum subarachnoi-deale. Pastarasis pilnas smegenø skysèio.

Meningito savokai paprastai priklauso uþ-degiminis procesas, apimantis minkðtuosiusgalvos ir nugaros smegenø dangalus. Kliniki-nëje praktikoje uþdegiminá procesà, apimantáðvelnøjá dangalà, pia mater, vadiname menin-gitu, o procesà, vyraujantá voratinkliniamesmegenø dangale, arachnoidea-arachnoiditu.

Atsiþvelgiant á patogenezæ, meningitaiskirstomi á pirminius ir antrinius. Pirminiamspriklauso daþniausiai virusiniai meningitai :limfocitinis choreomeningitas, enterovirusøsukelti meningitai, taip pat epideminis ce-rebrospinalinis meningitas. Ðie meningitaismegenø dangalus paþeidþia tiesiogiai.

Antriniai meningitai atsiranda jau esantorganizme vietinei ar bendrai infekcijai. Taituberkuliozinis, sifilinis, AIDS, gripinis me-ningitas, antriniai pûliniai meningitai. Pas-tarieji tai daþniausiai pûlinio otito , plau-èiø absceso bei empiemos, atviros galvos sme-genø traumos komplikacijos.

Pagal patomorfologinius pakitimus sme-genø dangaluose ir smegenø skysèio sudëty-je meningitai skirstomi á: serozinius, serozi-nius-fibrininius, pûlingus ir hemoraginius. Pa-gal ligos eigà meningitai klasifikuojami á:ûminius, poûmius ir lëtinius.

Meningitinis sindromas susideda ið tamtikrø klinikiniø simptomø, bûdingø smege-nø dangalø paþeidimui. Tai bendri cerebra-liniai ir smegenø skysèio, liquor cerebrospi-nalis, pakitimai. Ðis klinikiniø simptomøkompleksas atsiranda bendrø infekciniø reið-kiniø, pasireiðkianèiø temperatûros pakili-mu, kraujo pakitimais ir kt. fone.

Bendrus cerebralinius simptomus papras-tai sàlygoja galvospûdþio padidëjimas. Daþ-niausias ið tø simptomø difuziniai galvosskausmai (smilkiniai, kakta, pakauðis). Daþ-nai kartu bûna pykinimas ir centrinës kilmësvëmimas. Esti staziniø pakitimø akiø dugne.Maþiems vaikams esti iðsipûtæs ar ásitempæsmomenëlis, galvos perkusija primena áski-lusio àsoèio garsà, neretas ir hidrocefalinisriksmas tai netikëtas riksmas miegant. Gal-vos skausmus didina triukðmas, ðviesa.

Meningitiná simptomø kompleksà pa-pildo rankø, kojø, liemens toninis raumenøásitempimas. Jiems priklauso pakauðio rau-menø rigidiðkumas tai uþpakaliniø kakloraumenø ásitempimas, atsirandantis pasyviailenkiant ligoniui galvà á prieká, paprastai jau-èiamas pakauðio raumenø pasiprieðinimas.Neretai su ðios grupës raumenø ásitempimubûna iðilginiø nugaros raumenø átempimas,riboti stuburo judesiai.

Kernigo simptomas ankstyvas ir labaisvarbus meningitinis simptomas. Jis tiriamastaip: gulinèiam ant nugaros ligoniui pasyviaisulenkiama koja staèiu kampu per kelio irklubo sànarius ir stengiamasi jà visiðkai ið-tiesti per kelio sànará. Esant Kernigo simp-tomui kojos iðtiesti neámanoma, nes dël nu-garos smegenø ðakneliø dirginimo blauzdàlenkiantys raumenys refleksiðkai susitraukia.Atliekant ðá judesá, bûna skausmas. Nauja-gimiams iki 3 mënesiø Kernigo simptomasyra fiziologinis reiðkinys.

Virðutinis Brudzinskio simptomas pa-tikrinamas taip: gulinèiam ant nugaros ligo-niui pasyviai prilenkiant prie krûtinës galvà,kojos refleksiðkai susilenkia per keliø ir klu-bø sànarius. Vaikams neretai susilenkia irrankos per alkûnes.

Vidurinis Brudzinskio simptomas su-keliamas spaudþiant virðutiná gaktinës sàvar-þos kraðtà susilenkia kojos per kelius.

Apatinis Brudzinskio simptomas suke-liamas su Kernigo simptomu taip: pasyviaiiðtiesiant vienà kojà per kelá, antroji susilen-kia per kelá ir prisitraukia prie pilvo.

Ûminës eigos meningitø atveju smegenødangalø ir ðakneliø iðsitempimas yra skaus-mingas tiek dël pasyviø , tiek dël aktyviø

judesiø. Todël ligoniai vengia iðtiesti rankasir kojas ar apskritai judëti. Atsiranda bûdin-ga antalginë padëtis: gerokai atloðta galva,sulenktos per sànarius ir pritrauktos prie pil-vo kojos. Ðis simptomas leidþia ið karto nu-statyti meningito diagnozæ, stebimas trizmas.Ligoniai guli uþsimerkæ, praðo uþtemdytikambará, vengia kalbëti.

Prie bendrø cerebraliniø simptomø pri-klauso ir kai kada pasireiðkiantys epilepsi-niai priepuoliai, traukuliai, tikai, hipereste-zija (padidëjæs jautrumas) skausmams, uos-lës ir klausos dirgikliams, taip pat kai kuriepsichikos sutrikimai. Sunkios ligos atveju ið-sivysto koma. Gali pasitaikyti haliucinacijø,kliedëjimø.

Meningito atveju þidininiai simptomai at-siranda patologiniam procesui paþeidus sme-genø audiná. Tai Dþeksono tipo priepuoliai,monoparezës, hemiparezës, kalbos ir jutimosutrikimai. Ðie simptomai rodo vyraujantágaubtojo smegenø pavirðiaus paþeidimà.

Vegetacinæ disfunkcijà rodo raudonasdermografizmas, ant odos baltos dëmës (leng-vai dirginant), kvëpavimo sutrikimas (Èein-Stokso tipo) prakaitavimas, seilëtekis.

Dubens organø funkcijos sutrikimas me-ningitui nebûdingas. Daþniau esti viduriø uþ-kietëjimas, reèiau ðlapimo susilaikymas ar ne-laikymas, iðmatø nelaikymas. Vaikai ligospradþioje viduriuoja, vëliau viduriai uþkietë-ja. Meningitinis smegenø skysèio sindromasyra tipiðkas meningito poþymis: padidëjasmegenø skysèio spaudimas, atsiranda tei-giamos baltyminës reakcijos. Seroziniø me-ningitø atveju liquor cerebrospinalis estiskaidrus, pûliniø drumstas, hemoraginiø nudaþytas kraujo. Smegenø skystyje gali bû-ti virusø, mikrobø. Diagnostiniu poþiûriusvarbu cukraus ir chloridø kiekio pakitimaismegenø sudëtyje.

Ðie smegenø skysèio pakitimai yra pagrin-das nustatyti meningito diagnozæ net ir tada,kai nëra kitø meningitiniø klinikiniø simp-tomø.

Documents

SLAUGA. Mokslas ir praktika Turinys · 2006. 1. 3. · SLAUGA. Mokslas ir praktika Slaugos darbuotojł tobulinimosi ir specializacijos centro leidinys Slaugos specialistams, akuðeriams