Ematua e 9
Enkisiayiare
Edukuya
178
Ng’ura, nena Enkerai Enkai nalotu naya ing’ok Enkop
pookin
Meisia ele!
Ilo oimakitia iloibonok
Kainyoo eas ninye?
Kake maing’uaa nanu iyie, olkitok
lai.
Mara olkitok lino. Akaitadoyio nanu
omaiting’o, neilepunyeki ninye ometaa pookin. Ninye Messiah
olaitajeunoni lenkop. Tusuja ninye
Lokitok, akai kisuj iyie pee kiaku ilooitengeni linonok. kaji toi imanya?
Ootu entodol.
Filipo, tusujuaki.
Ayia Lokitok, kitaanyutua iyie
oleng, kake ang’as alo aing’oru Nathaniel.
Eyanyita siininye
inkitanapat Enkai nataanyua
Mesia.
Koree Nathaniel?
Etii ninye olchampa,
ketii enyamali?
Metii enyamali katukul.
Tusuja Yesu
yohona 1:35-39,43-45,3;30-31 179
Nathaniel, koree iyie?
Nele nanu, Olalashe lai.
Nathaniel, kinotito ninye, ilo oigero Musa okulie oibonok, Yesu le
Nasaret, olayioni le Maria.
Mesia? Irorie iyie? Nasaret? Meetai aikata toki sidai natupukuo te Nasaret. Kainyoo
pee eing’uaa Mesia ewueji aisinani, nedia naijo ina? Eishaa apa pee
eini te Betlehem e Juda.
Ou toduaki keon. Eishorua
Yohana shakenishu enye, naa ekeboitare
Andrew.
Nele Osiraeli osipa toltau.
Fillipo, itolikio duo
ninye ilomon lainei?
Itu aliki olomoni hoo obo.
Mikiyiolo iyie nanu, kainyoo peyie
ijo aata oltau osipa?
Ore eton eitu kiimpot fillipo, itonita
tiabori olng’aboli, aatodua teine.
Kaji inkuna peyie kitodua teine, metii oltungani
oyiolo ajo atii ine.
Ira taa ninye enkerai Enkai. Ira Olaiguanani Loo
ISiraeli. Kekintiship ena? Idol eneking’asia sapuki alang’u
kuna. Idol keperr ebolo nedou ilmalaika le Nkai neilep te
shumata nanu. Ou amu kiata inkumok nekias.
yohona 1:45-51180
Nelo sii ninye Andrew aing’oru olalashe lenye peyie eliki ilomon le Yesu.
Ore tenkata dorrop neidip Yesu ategelu ilewa tomon aare ootusuja
ninye nening’ enkiteng’ena enye. Neji ninche ilkipaareta tomon o aare.
Nepuo ninche inkanas pooki egira aalikioo ilomon lenkitoria Enkai.
Nelo Yesu olkipaareta lenyenak enkaji Enkai aomon, kake neinepu
ebore iltung’anak oomirisho.
Anu? Tiai? Kaja etui ninye? Ketii ilkulie oosujita
ninye?
Simon, kinotito Mesia,
ilo oimaka Yohanna.
Ou toduaa.
Ira iyie Simon olayioni le Jona,
kake kimookini aajo Petero.
Eng’amu ilapolosak kituak intokitin eropare, nedupore ninche intokitin
pookin naamiri tiatua enkaji Enkai.
Kainyoo peyie eishaa naibelekeny
iropiyiani ainei eton itu iasho enkaji Enkai? Etiu
anaa itumitoto faida sapuk
Akashukoki olmarei lai emeli
ai pee aasuj.
Etonyorritie ilapolosak
kituak
marko 3:16; yohona 1:40-42, 2:12-14 181
Kainyoo doi eyasita? Eitasho teine wueji nebo esaa nalulung’a, itu ewalu
toki, ekegira ake airin ina keene.
Ore enkaji e papa lai neishaa paa
ewueji enkomono, kake imbelekenya intai aitaa
olkurroto loo lapurrok. Entayu pookin boo.
Tena kata!
Eji enkaji e Papai lenye? Kejo toi kang’ai ninye?
Messia?
Mintaa enkaji e papalai enkaji e biashara, irara
ilapurrok.
yohona 2:15-16
Enkiboko egira
aitobirr! Enkiboko!
Pah!Pah!
Kintobira taata faida. Eikash ena alang’ esiai.
182
Ore te nkitaakuno
nijojo enkomono naado.
Neminyorrinyorro ile latia liniyi, inyorrinyorro
iropiyiani oo ilelatia linyi.
Irara eishoi oo lasuriak.
Intupukoo inkolia.
Pah!
Kejo toi kang’ai ninye?
Matayo 6:5-7, 12:34; yohona 2:15-16; 1 Timoteo 6:10
Pah!
Pah!
Pah!
Pah! Pah!Pah!
Pah!Pah!
183
Neimakita Yesu olngobor losesen lenye, kake eitu eibalie
amu meyieu Yesu nening’u ninche.
Tening’-giligili aponu enkaji e
papai lai, nchoo eeku ing’ok inyi iponunu
aairin-du.
Idamumu lelo rorei oiroro Daudi
eimaka Messia?
Ee “Olom lenkaji Enkai laainosita amu etorikinote ilmang’ati le Nkai
ororei lenye”
Iyiololo ajo eiteng’enisho ilasirak
nchere, tenelotu Messia, neipang’aki nabo kata
Enkaji Enkai
Ajo ira ilo Yesu le Nasaret oimaki Yohanna. Intayuo enyamali sapuk
taata. Kalo monekie intodol iyiok?
Ibalayu esipata ajo ara Messia, teninyalinyala ele ng’oborr naigil aitasheyie
tiatua inkolong’i uni.
Ilarin artam oonguan apa eewa
peesheti ele ng’oborr, ijo iyie iin-dim atesheta tiatua inkolong’i uni?
Enchau ina.
Tenintoki alotu ene nekiimbung’
iyie aen.
Olkerembe le nkai 69:9, 119:139; yohona 2:17-22184
Neing’ua Yesu olooiteng’eni lenyenak Jerusalem nepuo Nasaret, enkanasa e Yesu.
Nebolu Yesu isirat loloboini Isaiah. Netum enaibon
yioloti e Messiah.
Ore enaa enatamoo ninye, nelo Yesu atua sinagogi, ewueji neomonie Ilyahudi
terishata e sabato.
Oh Yesu, iewuo ang, toriku ilchoreta linonok pookin pee
kintobiraki ninche en-daa sidai.
Yieyio, kitii ake ene tenkiti rishata dorrop, erishata e
sabato.
Kitishipate peekidol obo lang etushukunye olchoreta
lenyenak. Kitoning’o imbaa omon naatasate. Kiyieu nikidol inkumok
naipirta kuna baa ade.
Kake ore tenakata nikiomon
Yesu meisumaki iyiook Isirat sinyat
Etii enkiyanget Enkai shumata nanu, amu aelie ninye nanu eilata aput peyie aliki
ilaisinak ororei lenkai, naliki ilmodook emboloto oo nkonyek enye, nalaku lelo ooena, nalimu ajo etabawua enkata pee eyau Enkai en-jeunoto tialo iltunganak
lenyenak.
Ore duo taata neitabayieki ena
aibon.
ore enkolong e sabato naa enkolong naitengela Enkai pee eyeng’iyengae naa ibalie ninye too nkitanapat tomon eliki ilyahudi Enkiterunoto 2:2-3, Enaidurra 20:10) luka
4:16-21
185
Nepuo Yesu olooitengeni lenyenak Kapernaum.
Enkanasa natii em-bata enaiposha namanya em-bata oo looitengeni lenyenak.
Neigil aajing Sinagogi.
ETAMORO ENKAI!
Ira ake iyie olayioni lolaitobirani loo masaa
oo m-baoi
Entirring’ata. amu kipuoito.
Entanag’ too soitok
metua. Eji ejito ninye Messiah!
Losinyati! Tung’ai iyiok.
Aayiolo ajo ira ng’ae, ira
osinyati Lenkai.
Etijing’a iloitiruani
ninye, entayu tene wueji.
Iyewuo aidakie yiok iloitiruani eton itu ebau enkata ang? Tapala iyiok. Kainyio
kintaasa iyie?
Kang’ae naishoo metijing’u
ene? Todolu! Batisho!
Laaitiruani! Aitanap intae
empangu tiatua ele tungani nemintokiki aitanyamal ninye.
Nejo Oloiboni, ekeeku Messiah ewangan tialo iloreren, naa
ekeiruk ninche ninye. Emeyiana ilo owang’ toltau amu ekedol Enkai. Mekep Enkai lelo pookin
ooponu enetii ninye, aa Ilyahudi arashu
ilooloreren.
luka 4:28-35186
Eeaahhhhee
Ore nabo kata, neinyototo aitashe toonkejek enyenak.
Enchom!
Kainyo intaasa ninye?
Ketua?
Eipang’a iloitiruani, shomo
inkoitoi inonok nemintoki aas
eng’oki.
Eeta Yesu enkitoria pookin teshumata
oloitiruani. Eishiwuoa oltungani.
Petero, ejoito enkitok ino enare nilotu
ang’ amu emuei yieyio lino tolkirobi.
Aikiponu.
Oh Petero, Olee lai, atureishe
nanu amu etopone enkirowuaj.
Mieurishoyu, Etii olkitok
ene.
marko 1:25-30; luka 4:35-38
Meisisi Enkai
187
Neningoyu oleng olomoni
lolkishiunei, neyauni iltamueyia kumok enetii Yesu.
Nedumunye terruat enye
neinyototo aisiai Yesu olkipaareta
lenyenak.
Inyio Nakitok, eishomo
emueyian ino.
Egira adumunye! Eishiwuo!
Lokitok, etalepori inkejek e papa aiteru apa ara enkiti ayioni,
etusulakine apa olchani negil enkoriong enye. Teniin-dim inchiunye?
Inyo shomo.
Enenkai enkisisa.
Lokitok, etoiwuoki apa entito ai aa
modooni, iin-dim aishiunye?
Aidim ashomo. Enenking’asia
marko 1:30-34; luka 4:38-40188
Nepuo Yesu olooitengeni lenyenak Jerusalem toonkolong osirua, neitengenisho
Yesu tenkaji Enkai
Ore anaa enajo ilkigerot, “ekedolisho ilmodook” edolishoyu tenakata entito ino?
mpapa, keyie ilo?
oh, mpapa, eitu aikata adol
ajo inji inkununo, kake ira sidai
alang’u enagira apa aibirribirr.
Itoning’o ejo lelo liopa inchere eishaa pee inyorru ilchoreta nim-bayu ilmag’ati linonok,
kake ajoki nanu intae entoyorr ilmangati ninyi nintaasiasa
isidain.
Ore tenikidek oltung’ani, mishuk ilo deket kake toomonoki meeu emayianata shumata ninye, ntaasa iltung’anak anaa eniyieu
nikintaasi sii ninye iyie iyata enyamali naaijo enenye.
Ore tenikiinyal oltung’ani, tapaliki, aikimayiani teniata oltau
sidai amu idol Enkai naa tening’oru eseriani imayiana oleng’
Oo ilo rorei ojo enkong’u
wenkong’u, olalae o lalae?
Ore tenikiosh oltung’ani esederr, inchoo enkae metoosho sii ninye, minyorru ake olarrabal,
tenidol ajo eyieu olelatia lino olkarasha niata aare, inchoo obo. Teneeta esumash, inchoo endaa. Nekimayian Papa lino leshumata
tenkaraki ina.
Itoning’o eji, miarr metua, kake aajoki iyie, tenigorokino
olalashe lino metii esipata, nitii batisho enkiguana
Matayo 5:8, 21-22, 38-44, 6:12, Marko 1:34, Luka 4:39-41 189
Itoningo eji eishaa pee miloloito? Kake aajoki nanu iyie,
teniing’or enkitok ning’uarr nin-dipa ataasa eloloito totlau lino.
Ore ilarikok le nkirukoto
neitodolu ajo sinyata tioriong’
kake ore tiatua naa ilaing’okok.
Kenyaanyukie enkuraren naawosho orangi oibor tioriong’ kake ore atua nebore iloik loolmeneng’a
ore ake piimira sinyati enagiroo ninche nimidol enkitoria Enkai
Etii enkoitoi nalala nalo
enkidaata naa aikumok ilooim
ina.
Nanu emilanko naimi epuei keperr. Tenikiimaa nanu naa iyooki atum enkishui oo ntarasi.
Teniimaa kulie oitoi nin-daaya toongok inonok.
Kianyoo pee inchiunye
iltunganak tenkolong esabato. Etejo apa
Musa pee measi esiai te nkolong ee
sabato.
airriua nanu papa enkop pee aas esiai
enye, naa ore pooki toki naas naa ina naajoki
ninye.
Igira aitorisioki kewan Enkai naa
engoki ina, naa ore olerrinyore lenye naa
keeya.
Yieuna Enkai e keperr pee iserememe enkerai
anaa eniserememe Enkai
Ekelotu erishata naa ore lelo ootii inkuraren
naa kening oltoilo lai nepiu. Neinyototoki kulikae enkishui oo ntarasi, ore kulie nepuo
olpalbal lenkima.
Esipa enkerai Enkai ena, ore
enaiteru naa im-baa enkingasia, neiro
im-baa naagut tempijan sapuk
Kepaashari ninye too larikok lenkirukoto eiro
ninye teng’-golon sapuk, aure ajo keyookini aarr
metua.
Kalo nanu aliki enkitok
aai.
Matayo 5:27-28, 7:13-4,28-29, 23:27-28; yohona 5:18-19,23,29-30, 14:6190
Lokitok etii olfarisayoi ene likieuo adol naa olarikoni loo Lyahudi oltungani le
tipat oleng.
Kainyoo pee eewuo kewarie? Kedol enkurruna tenedoli eboitare
Yesu.
Kalo nanu airorie ninye makewuon,
Lokitok kiyiolo iyiok
ilarikok loo Lyahudi ajo ira oloitengenani
oing’ua Enkai amu meeta oltung’ani oidim ataasa
im-baa enkingasia niyasita iyie, tenemeeta Enkai
tenebo ninye,
Teneitu kiini aitoki nimijing
enkitoria Enkai
Kekijoki paashukokino enkoshoke
eyieyio paaini aingil eniare,
A a eiu osesen, osesen, neiu enkiyang’et
enkiyang’et. Nicodemus, toningo enaajoki, nchere pee kiiuni
enenkaigil
Kaja eikununye ena iunoto eare?
Ore eiunoto enkiyang’et naimakita naa enking’asia, nemelio enaa osiwuo kake kiima ake eyia. Eishaakinore
pee itum ene iunoto e shumata pee idol
enkitoria Enkai.
Ore anaa pee ilepie
Musa olasurai torpurkel
neija sii nanu ailepeiki.
Kake egira apa ninche aaye too wonyot oo lasuriak amu etaasa
eng’oki tedukuya Enkai. Ore pee eimariri olasurai
losuyai neishiu nabo kata.
Enkikena 21:5-9 yohona 3:1-14Ore obo loo ilyahudi neitayuni pee eitasheiki olkereti ogol loo lyahudi 191
Esipa, naa ore otaata, egira iltung’anak aaye
toowonyot oolasuriak oo ng’ok. Kake nanu aaata eilepieki peyie edol iltunganak pookin. Ore apa anaa enaitajeuki lelo otoonyo ilasuriak tolpurkel
peing’or olasurai losuyai, ore sii ninche lelo pookin otoonyo
eng’oki netum en-jeunoto tenaimariri nanu.
Amu etonyorra apa Enkai enkop aikon-ji omeishoru
enkerai enye nabo paa ore pooki ng’ae oiruk ninye, nemeimin, kake netum enkishui nemeish. Ore pooki ng’ae lairuk nanu neeta enkishui
nemeeish, kake oreolemairuk neidipaki aiguanare ninye.
Neaku ijoito ore einoto ng’ejuk naa
ninye ake olchani loo ngok? Naa aikipuoi aaik iyie tolchani pee iyau
enkordunoto?
Kanu eesa ena jeunoto
ng’ejuk?
Aidipaki aililio
maatodua pooki ng’ae.
yohona 3:14-18192
Nemanya apa Isamaria erishata e Jerusalem o Galilaya. Meyieu apa
Ilyahudi nenyikaki Isamaria, mepunyaki ninye inkanas enye,
amu ekejo apa ninche eisarkenyie
Isamaria enkirukoto enye. Neing’asieyie Yesu nabo olong
ilooiteng’eni lenyenak
Etanaure apa Yesu neeta enkure wesumash. Ore hoo
nemerishata naponunye inkituaak aoku enkare
tenchorro, nelotu enkitok oo Samaria aoku enkare
Ore te mpolos en-dama nebaiki enchorro natii aulo enkanasa.
ootu, amu aimaa ake atua
Samaria
Lokitok, mesinya, nemeshilaa ninche! iltunganak aisinak
neibor onyek
Eyieunoto e papa peyie alo
Samaria
Iton iyie tene wueji
openy
Enchom atua enkanasa enyang’u inkiri, akaanyu nanu
intae tene tenchorro.
Eeh, amu aishaakino peyie aas esiai e papa.
yohona 4:1-8 193
Neton Yesu te Samaria inkolong’i
are neliki iltungaanak ororei Lenkai.
Inchooki ekare naok toltoo lino.
ha! Kainyo iyie peyie iomonu enkare
tenanu enkitok o samaria nira olee
loolyahudi? Anaijo oshi miyieuu toki te
iyiok.
Tenemutu iyiolo enkishooroto Enkai o
ajo kang’ae ara, enaata kijoki maishoo enkare
enkishui.
Iyieu nikincho nanu enkare? Miata entoki niokunye neesurr ena
shorro. Kaji itumie iyie enkare enkishui
Teniok enkare ena shorro, nikiingil enkure. Kake enkare
naisho nanu naa atua iyie etii, neijirrijirru enkare oo ntarasi
Inchooki naa ina are enkishui pee maaigil aikata atirr
enkure.
Shomo impoto olmoruo lino peyie aaliki ilomon lena
are.
Maata nanu
olpayian.
Iyata apa ilewa imiet kake ore olee liboitare tenakata neme olpayian lino.
Esipa ajo ira iyie oloiboni pee iyiolo ing’ok ainei
naaisudoro
Iserememe intae Ilyahudi te Jerusalem,
nikiserem iyiok tele doinyio, kalo doinyio enare neseremieki?
Ore Enkai naa enkiyanget. Meseremi toolng’obori oitobira
nkaik etung’ani. Egira Enkai aing’oru iltung’anak oiruk
esipata neserem ninye tenkiyang’et.
Kiyiolo ajo egira Messia alotu, naa
tenelotu neliki iyiok esipata.
Igira iyie airorie Messia
tenakata.
Kalo aing’oru
inchorueti ainei peyie
aliki.
yohona 4:7-29, 40194
Ore enkata nabo, nitashe Yesu olooitengeni lenyenak tenkiti doinyio narumita enaiposha e Galilaya neponu inkalifuni ooltung’anak oinguaa inknas naapasha aainining’ ninye eiteng’enisho.
Teniomon, mitiu enaa isunkuro lenkirukoto
oomon teumata peyie edoli.
Naa teniomon nimiing’-gil ilomon, enaa eniko ilarikok linyi lenkirukoto, amu eitashe tenetii iltung’anak kumok pee eitodolu
esinyatishu enye.
Minturraa enkata ino sapuk aing’oru karsisisho. Eeta ilkarsisis enyamalitin
kumok alangu pookin, nenyorr karsisishu enye oleng’
ometomitiki ejing’ keperr
Mipikipiki olchumati inyi
ena kop kake entipik
keperr peyie ebik intarasi. Emisiayiayia ilkituak waare, Enkai
oropiyiani. Imaniki im-bayie obo ninyorru
likae.
Lokitok, emuto netaboitare yiok kulo
tung’anak endama pookin, eeta ninche esumash naa elakwa
enkanasa naidim aanotie en-daa.
Inchoo epuo pee etum
ainyang’u in-daiki.
Lokitok, inko ena daa ai naitobiraka duo yieyio, imukateni imiet
osinkirr aare.
Entotona iltung’anak pookin pee
kincho endaa
tenyoo?
Matayo 6:1-7, 19-21, 14:15
Tenincho impisai ilaisinak, mias teneibala metodua
pookin ng’ae. Tenias intokiting
enkirukoto peyie kisis kulie tunganak, mitum olerrinyore te keperr neeku Mincho enkaina ino
etatene eyiolou entokinatii ene kedienye.
195
Matodol siyie, ekelio ajo
kiata isinkirr o mukateni
Olkitok, kake miidip niye in oltung’ani
obo, tapala yie 5,000.
Entoomonu inkikapuni 12 nirretanana pee inchooyoyo
en-daa.
Emayiana enkarna ino papa Enkai ai, orkingi lenkop pookin, oyaua en-daa
enkop.
Kainyoo eesita pee
egira abukoki inakiti daa enkikapu sapuk
Ng’ura siyie! Kai
einguaa ina daa pookin.
Matayo 14:19-21; Luke 9:16-17196
Neilepaki Yesu oldoinyio openy,
nejing ilooiteng’eni lenyenak emeli aapuo
idialo enaiposha.
Nedumu iltung’anak imukateni osinkirr
tenkikapu, neponari ina daa aigil waade.
Eya nelo apake Yesu openy olpurkel aomon
Meisis Enkai
ekeishoru emukate naing’uaa keperr
enaa Musa.
Meiruk yeioyio ena!
Lokitok einasa iltung’anak pookin endaa neraposho, neton ake ebore
inkikapuni.
Enturrrurro pookin natelekunye,
nijing’ijing’i emeli apuo ida alo enaiposha amu
alotu ade, ang’as ailepaki oldoinyio aomon.
Matayo 14:20-23 197
Ore pee ebaiki ilooiteng’eni empolos enaiposha. Nelotu osiwuo sapuk
lenaiposha. Neirut ninche naleng’ ejo keya enkare.
Eitu aikata adol osiwuo torrono aiko
in-ji Meekure kin-dimu
ena
Ngu’ra, etii entoki natii atua
enkare
Enkiyang’et!
Oltungani oloito tenchumata enkare!
Petero, nanu,
emiurishoyu.
Lokitok, tenaa iyie ilo, nchooki maeu
enitii tenchumata enkare, enaa
eniasita.
Ou enatii Petero.
Enkiyang’et!
Keya iyiook enkare
Matayo 14:24-29198
Neiteru peter alo teshumata enkare enetii
Yesu.
Ore pee edol peter enkare
eilugo nemedolita Yesu, neirut.
near enkuretisho enkirukoto e
Petero neiteru adoyio.
Milo Petero
Agira alotu
lokitok
Lokitok taretuoki.
Matayo 14:29-30 199
Neshuku Yesu Petero emeli, neponu pokira
teshumata enkare
Nebuaki Yesu osiwuo, neitirring’a
enaisposha.
Petero, etadoyie
enkirukoto ino te nanu
Petero, ishomo iyie teshumata
enkare
Eseriani, ntirring’ayu!
Tung’ayioki olaitoriani
amu ara olaing’okoni.
Esipa ajo ira enkerai Enkai
Olaitoriani lai naa Enkai
ai
Iyie Kristo loo
Siraeli
Matayo 14:31-33,4:38-41200
Eidinga naleng kuna olongi oosiruai,
eponu iltunganak toloshon pookin, eponu kulie tenelakua oleng
naba enaa Roma o Misiri
Emaapeiti abori, enkalo
olbuaa lenkare.
Etonita oshiaake ele tung’ani tene tenkata naado
oleng’
Iyieu nilulung’ayu?
Maata oltung’ani
laaret.
Inyo, tudumu erruat ino,
shomo.
Ira Yesu. Emira? Atoning’o
im-baa kumok enkingasia
nitaasa
Shie, tapala en-dala! Etaa
ele aisinani maima ilarin tomoniuni
ooisiet
Pasaka ang’ sinyati ena. Mee pee elotu ainyal eseriani ang’.
Ore tesiadi…
Yohona 5:1-8 201
Aning eji etii olturrurr oiteruaki pee eitigirr ninye. Egira aya iltauja loo ltung’anak
kumok oleng’
Eeh. Eiruko iltung’anak aajo eidim ataasa im-baa enking’asia
Kejo toi Yesu kangai ninye?
Messia?
Ng’ura inkejek enyenaka! Egira
aasapuku!
Egira ainyototo!
Meidimayu!
Meisisi Enkai,
etulusoitie kulo arin pookin.
Ore Yesu naa ninye Messiah
Kainyoo pee inchiunye tenkolong e
sabato?
Etiaka apa yiok
musa peyie mekiasisho
tenkolong e sabato Eishoruno pee
intayu olkinteng lino otadoikio eng’-gumoto tenkolong’ e sabato? Katigila inkitanapat
tenaishiunye
oltung’ani, Eesisho papa
tenkolong’ e sabato na akaasita enadol
oshi eas.
Luka 14202
Ejoito Enkai menye. Egira
aitorisioki keon Enkai
Em-bung’a. Enare neeri toosoitok ometua.
Entaarr metua
Iariara oltungani amu ishiunye olikai tenkolong’ e
sabato
Egira agilunore
inkitanapat ang’
Eitu eimaki sheria
Enining’o enayieu nejo
Enining’oki. Itanyamala amu
ataasa ena bae nabo, idolidolo inkumok sapukin naalang’u ena. Ore enaa
pee eidim papa aitopiu lelo ootuata, aishoo sii nanu ina kitoria. Aishoo papa enkitoria nalulung’a
tialo enakop.
Tenimikianyit nanu, mianyit sii ninye Enkai. Aaliki esipata, ore ilo laairuk nanu, neiruk ilo lairriwua naa eketum enkishui
nemeeish.
Kai inko pee inchooyo
enkishui nemeish?
Ekelotu enkata, naa kening’ oltoilo lai ilootuata neipang’u
tookuraren. Ore lelo ootaasa isupati neinyototoki enkishui nemeeish, ore lelo otasasa intorrok nenang’akini
olparbal lenkima.
Ore ina naa emoroto Enkai. metii oltungani
oidim aitopiu ilootuata, neishooyo
enkishui nemeeish, Enkai ake.
yohona 5:18-29 203
Mikirukuruku intae nanu, neibonuo apa john elotunoto
ai naa nija etui ilkigerot, entujurr ilkigerot, amu keiro ninche im-baa enaobon kumok
naipirta ai.
Mijojo enaa kaiguanare nanu intae
tedukuya Enkai, inkitanapat e Musa nitalaikinote aatusuj naaku shakenisho tentae.
Ele eyieuni neeri metua, kake keiro ninye isipat metii enkuretisho nemeeta entoki
naas ninche, keyiolo sa ilarikok aajo Kristo, Messiah loo
Siraeli ele?Ejo isirat, mikiyiolo kenya ajo
kaji eing’ua Messiah, kake kiyiolo aajo ore ele naa olayioni lolaitobirani loo
masaa oo m-baoi oing’uaa Galilaya.
Ijojo kiyiolo niyiolo ening’uaa. Eitu apa alotu enakop openy, papa apa lairriwua. Miyiololo intae papa, kake ayiolilo
nanu ninye, ninye lairriwua enitii.
Eyiolo intokitin pookin Ele taa
ninye Messiah otejoki apa
elotu
Ianyu Messiah metaasa imbaa
kumok enking’asia alang’u inaataasa ele
tung’ani?
Enchom tenakata
embung’a ilo omorr Enkai
Eirukito iltunganak kumok ninye. Eishaa pee
eitigiri.
Kai eikuna pee
aatoning’o?
Etodolu ajo etarruoyie
pae taata tenarishata
yohona 5:30-39, 45, 6:42-43, 7:25-32, 40-41204
Neiro Nikodemus, olee oeuo enetii Yesu kewarie.
Emayiana lelo oota
enkure oing’oru esinyatisho amu ekeiputi ninche.
Emayiana
lelo oitobirr osotua amu ekeji ninche
inkera Enkai, tonyorra ilmang’ati linono, naa
tamayiana.
Tenetii oloota enkure, ou enatii tooko enkare. Nemany oltau sinyati
atua ninye anaa enchorro naijirrijirru enkare
empuan.
Kainyoo pee eitu iyauu
enikitii? Naa kegira naaji aitashe
tedukuya intae? Kainyoo pee itu im-bung’ubung’u?
Meetae aikata
oltung’ani oiro enaa ele
tung’ani.
Eimakita ake ninye
enyorrata o empalikino
Ha ha. Keteleja sii ninye intae? Ketonyorraitie ninye
ilarikok olfarisayo oisumate? Eishaakino ake peeye eye Yesu
Keishoru inkitanapat ang pee eeri oltung’ani eitu eining’i
metang’oroi kewan?
Nikodemus ira sii iyie obo loo lelo asujak lenyenak oinguaa Galilaya?
Tujurro isirat, meiguaa Messiah Galilaya, eing’uaa ninye Betlehem e
Judea naa olayioni le Daudi
Meiro ninye enaa olarruoni
Ekeji ninye enkitabaroto
enaibon oolarin
inkalifuni onguan
Matayo 5:6,9 yohona 4:14, 7:45-52 205
Nelotu olakili aikilikuanishore Yesu.
Kelejita ninye iltung’anak
lemeyiolo too monko
Etiu enaa keeta ewalata oo
ntokitin pooki
Kainyoo pee mikirriwaa olakili obo ng’en lororei
metarresho ninye too rorei
lenyenak.
Ayiolo olakili ng’en naleng’
netolo
Lokitok, kaa nanu aas
pee ajung enkishui nemeeish
Kainyoo ejo inkitanapat?
Ejo pee inyorru Enkai ino
toltau lino pookin, tenkishui ino, teng’-
golon ino pookin, toon-damunot inonok pookin niyorru olelatia enaa
pee inyorr keon
Neina ewalata ino. Ore enyorrata naa ninye
naitabaya inkitanapat pooki. Teninyorr olelatia lino
anaa pee inyorr kewon naa intiship enkai.
Ee kake kalo olelatia? Majo pooki ng’ae
ometabaiki kulo Roma lekitala.
Etii apa olee obo oloito oing’uaa Yerusalem
neloito Jericho nelok ninye ilpurrisho tenkoitoi neer
neoru pooki toki neing’uaa ninye ejo etua.
Negiroo
olapolosani, neinepu eirrag
tenkoitioi neman negiroo alo neitu
eret ninye.
Akaaliki enkatini
luka 10:25-31206
Nejia etiu ole Lawi, oltung’ani oasisho tenkaji Enkai, neitashe, neing’orr,
negiroo, neitu eret.
Kainyoo esidano, tenijo iata enyorratta kake
mintodolu inkiasin enyorrata. Teniminyorr oleletia lino
minyorr Enkai.
Neisuj, neenaa Osamarioi impaldakani oladuoo tung’ani. Ore enyorrata enye neme enenkutuk ake kake
enoonkiasin
Nepik osamariai ilotung’ani osikiria
lenya neya hoteli enelo ayeng’iyeng’are
neishiunye.
Nelotu Osamariai, iltung’anak oomen Ilyahudi ejo mesinya, ore pee einepu
oladuoo tung’ani eirrag nemeishop, eitu ninye eshilaa
ajo oloolyahudi.
Neduaaki Olsamaria olg’urr neitashe aret
ilo tung’ani.
Ting’iria amu ayewuo aya pee
aabak
Kaalaaki nanu iyie impisai oo wikii are eneiirrag o en-daa nanya. Ore pee etii garama natoponari
naalotu alaaki ashuko
luka 10:32-35 207
Kinkilikuana nanu ajo kang’ae olelatia, tiakaki
kamaa tekulo okuni, kang’ae olelatia tele tungani?
Ilo oitodolua olg’urr.
Shomo naa taasa enaa ele
Samariai. Tonyorra olelatia lino
Ele modai, entayu teine eitu eibelekeny Yesu
metusuja. Kaaji kiteng’ena ena? Meidimayu! Etii iltung’anak lemeyieu
enyorrata.
Itoning’o ake eji tonyorra ilchoreta linono kake im-bai ilmag’ati linono.
Kake aajoki nanu iyie, tonyorra ilmagati linono, tamayiana lelo likidek, ntaasa isidain lelolelo likimba toomonoki lelo likimen
nikisiashore, nikisisil.
Enkingasia
matayo 5:43-44; luka 10:36-37208